|
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1932|11|13}}
| gimimo vieta = [[Karveliai|Karveliuose]]
| mirties data = {{Mirė|1999|12|13|1932|11|13}}
| mirties vieta =
| pastabos =
}}
'''Albertas Zalatorius''' ([[1932]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Karveliai|Karveliuose]] – [[1999]] m. [[gruodžio 13]] d.) – vienas garsiausių [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] tyrinėtojų ir kritikų, [[Lietuvos persitvarkymo sąjūdis|Sąjūdžio]] Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime [[1988]] m. [[spalio 23]] d.
== Biografija ==
Gimė [[Karveliai|Karveliuose]], gyvenvietėje Ramygalos seniūnijoje. [[1956]] m. baigė [[Vilniaus Universitetas|Vilniaus universitete]] [[lituanistika|lituanistikos]] studijas. Tris1956–[[1961]] m. dešimtmečiusmokytojavo [[Varniai|Varniuose]]. 1961–[[1992]] m. dirbo [[Lietuvių kalbos ir literatūros institutas|Lietuvių kalbos ir literatūros institute]]. [[1975]]–[[1982]] m. [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus pedagoginio universiteto]] profesoriusdėstytojas<ref>{{TLE|4|610||Albertas Zalatorius}}</ref>, Pasaulio lituanistų bendrijos pirmininkas, [[Lietuvos nacionalinė premija|Nacionalinės premijos]] laureatas. Literatūros kritikoje dalyvavo nuo [[1966]] m. Atmetė [[socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] normatyvines sąvokas. Yra vienas Lietuvių literatūros istorijos [[Lithuanian Literature]] (1997) autorių. Viešąjį literatūros žmogaus keliąRašyti pradėjo [[Literatūra ir menas|„Literatūros ir meno“]] savaitraštyje XX a. septinto dešimtmečio viduryje. Sąjūdžio [[Vilnius|Vilniaus]] tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys.
== Kūryba ==
A. Zalatorius radikaliai modernizavoModernizavo lietuvių literatūros tyrinėjimo metodologiją, remdamasis [[Roland Barthes|R. Bartheso]], [[Yuri Lotman|J. Lotmano]], [[Algirdas Julius Greimas|A. J. Greimo]] idėjomis. Jis teigėTeigė, kad pagrindinis interpretacijos uždavinys – „ne paaiškinti, kodėl kūrinys yra toks, o atsakyti į klausimą, ką jis žmogui reiškia“. Kūrinio prasmė negali būti unifikuota kaip vienintelė, nes meninio kūrinio esmė neišsemiama, ir tik nuo kritiko erudicijos, dvasinio turtingumo ir estetinės savivokos priklauso, kokias prasmes jis atvers. Todėl neįmanoma sukurti universalios interpretacijos.
Jo straipsniuose vyrauja ne apologetinis tonas, būdingas dvaro kritikai, o skeptiška abejonė, ironiškas pasišaipymas iš „pateptųjų“, ginčas su mąstymo standartais.
Zalatorius įtvirtino kritikos rašiniuose individualų kalbėjimą ir išdidų laisvės teigimą. Jis įtakingai orientavo kūrybą į tikrąsias būties ir meno vertybes, nepriklausomas nuo esamo režimo.
== Bibliografija ==
* P. Vaičaičio „Raštai“ (1996).
'''Parašė:'''
* „Jonas Biliūnas: medžiaga lektoriui rašytojo 100-osioms gimimo metinėms“ / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Žinija, 1979.
'''Monografijos:'''
* Lietuvių apsakymo raida ir poetika / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1971.
* XX amžiaus lietuvių novelė (iki 1940 m.): semantinis aspektas / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1980.
* Vincas Krėvė: nebaigta monografija / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.
'''Kritikos knygos:'''
* Prozos gyvybė ir negalia: [straipsnių rinkinys] / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1988. – 366, [1] p.
* Literatūra ir laisvė: kritika, esė, pokalbiai / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Baltos lankos, 1998. – 466 p.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* [http://www.tekstai.lt/index.php/zurnalas-metai/432-2007-m-nr-12/3066-juozas-aputis-zodziai-ir-geles-lituanistikos-keleiviui-alberto-zalatoriaus-75-meciu.html/ Juozo Apučio žodis apie Albertą Zalatorių]
* [http://www.rasyk.lt/rasytojai/albertas-zalatorius.html/ Trumpa A. Zalatoriaus biografija]
| 