Karlukai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pt:Karluks |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 48:
== Istorija ==
Ankstyvuosius karlukus sudarė trys klanai (bulakai, čigiliai ir kašlykai), susivieniję į konfederaciją, vadovaujamą vadų, tituluojamų ''elteber''. Juos valdė Rytų [[Tiurkų kaganatas]], kol [[742]] m. jie, susivieniję su [[uigūrai]]s ir [[basmiliai]], nuvertė valdžią ir įkūrė [[Uigūrų kaganatas|Uigūrų kaganatą]] ([[744]]—[[840]] m.). Nors iš pradžių šio kaganato valdyme didelė reikšmė turėjo tekti karlukams, jie buvo nustumti nuo valdžios. Spaudžiami uigūrų, karlukai buvo priversti migruoti iš savo vietų Džungarijoje į vakarus, t. y. į [[Žetisu]] regioną (tarp Balchašo ežero ir Tianšanio kalnų dab. pietryčių Kazachijoje). Iš ten jie išstūmė [[tiurgešai|tiurgešus]] ir [[ogūzai|ogūzus]].
Apie 758 m. karlukai konsolidavosi į gentinę konfederaciją, dar vadinamą '''Karlukų kaganatu''', kur valdė vadai, tituluojami ''jabgu''. Savo sostine jie padarė [[Sujabas|Sujabą]] pietuose ir netgi bandė įsitvirtinti [[Dajuanas|Ferganoje]]. Nuo 791 m. karlukus pietuose sumušė [[arabai]], o šiaurėje - uigūrai, ir jie tapo Uigūrų kaganato dalimi. 840 m. subyrėjus Uigūrų kaganatui, karlukai atkūrė nepriklausomybę Žetisu regione. Jų vadovas Bilge Kul titulavosi karlukų kaganu. Nuo tada sostinės buvo Ispidžabas, [[Tarazas]], o vėliau − [[Kašgaras]].
| |||