Belgrado apgultis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Belgrado apgultis''' vyko [[1456]]  m. [[liepos 4]]  – [[liepos 22|22]] d.

[[1453]]  m. žlugus [[Konstantinopolis|Konstantinopoliui]], [[Osmanų imperija|osmanų]] sultonas [[Mehmedas II]] rengėsi užkariauti [[Vengrija|Vengrijos]] karalystę. Jo pirmasis tikslas buvo pasienio fortas [[Belgradas]] (senąja [[vengrų kalba]] ''Nándorfehérvár''). Karo vadas ''John Hunyadi'', kovojęs su osmanais du dešimtmečius, šios atakos tikėjosi.

[[Popiežius]] [[Kalikstas III]] pergalei atminti liepė [[krikščionybė|krikščionims]] vidurdienį skambinti varpais. Ši praktika išliko iki šiol.

[[1455]]  m. pabaigoje Hunyadi ėmė ruoštis laukiamai atakai. Savo paties lėšomis papildė tvirtovę atsargų ir paliko joje stiprų karinį būrį, kuriam vadovavo jo svainis ''Mihály Szilágyi'' ir šio vyriausiasis sūnus ''László''. Kadangi joks kitas didikas nepanoro prisidėti (nes bijojo augančios Hunyadi galios labiau nei osmanų), Hunyadi turėjo kliautis savo vieno resursais. Vienintelis sąjungininkas buvo brolis [[pranciškonai|pranciškonas]] Giovanni da Capistrano, kuris taip karštai ragino eiti į kryžiaus žygį, kad menkai ginkluoti, bet užsidegę valstiečiai ėmė plūsti į Hunyadi būrį. Hunyadi būtų galėjęs surinkti 25-30 000 vyrų.

[[Vaizdas:Siege of Nándorfehérvár.jpg|thumb|right|1584  m. turkiška miniatiūra, vaizduojanti apgultį]]

Tačiau tokioms pajėgoms dar nesusirinkus prie Nándorfehérvár atžygiavo Mehmeto II armija (anksčiau teigta, kad ją sudarė 160 000 karių, naujesni tyrimai rodo, kad 60-70 000). [[1456]]  m. [[liepos 4]] d. prasidėjo apgultis. Szilágyi pilyje turėjo 5000-7000 vyrų. Mehmeto Rumelijos (t. y. europietiški) būriai turėjo daugumą patrankų, o kitos buvo upiniuose laivuose. Rumelijos pajėgos buvo išdėstytos dešiniajame sparne, o Anatolijos  – kairiajame. Viduryje buvo asmeninė sultono sargyba ir jis pats. Anatolijos pajėgos ir sargyba buvo pėstininkai. Laivai išdėstyti daugiausia miesto šiaurės vakaruose, kad saugotų pelkes ir stebėtų, kad tvirtovės atsargų niekas nepapildytų. [[Dunojus|Dunojų]] rytuose saugojo spahi  – sultono lengvosios kavalerijos būriai.

Šiuo laimėjimu buvo 70-iai metų sustabdytas turkų osmanų veržimasis į katalikišką [[Europa|Europą]]. Kai turkai buvo apgulę Belgradą, popiežius Kalikstas III įsakė vidurdienį skambinti varpais ir kviesti tikinčiuosius melstis už miesto gynėjus  – tačiau kadangi į daugumą vietovių žinia apie pergalę atkeliavo anksčiau nei šis įsakymas, skambinimas varpais tapo pergalės minėjimo ženklų, ir popiežius įsakymo neatšaukė.