|
}}
'''Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila''' ({{pl|Michał Gedeon Hieronim Radziwiłł}}, [[1778]] m. [[rugsėjo 24]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]] – [[1850]] m. [[gegužės 24]] d. Varšuvoje) – [[Lenkijos karalystė]]s didikas, valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]].
== Biografija ==
=== Šeima ===
Kunigaikštis, kilęs iš [[Radvilos|Radvilų]] giminės [[Olyka|Olykos]]- [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] linijos [[Kleckas|Klecko]] šakos,<ref>{{LTE|IX|306||Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila}}</ref> tėvas [[Mykolas Jeronimas Radvila]], motina Helena Pšezdecka. Broliai Liudvikas Mikalojus Radvila, Andrius Valentinas Radvila, [[Antanas Henrikas Radvila]]. Žmona [[Aleksandra Radvilienė]] Stecka (''Aleksandra Radziwiłłowa z domu Stecka'').
Duktė Michalina Radvilaitė ([[1816]]-–[[1883]] m.) ištekėjo už Leono Ržičevskio. Sūnus Zigmantas ([[1822]]-–[[1892]] m.) vedė Ceciliją de Germą, bet vaikų neturėjo. Viso turto paveldėtoju tapo sūnus [[Karolis Andrius Radvila]].
=== Dvarai ===
Paveldėjo [[Nieborovas|Nieborovą]], Nesvyžių, Klecką, Olyką. [[1815]] m. kaip žmonos kraitis jam perėjo ir [[Španovas]] prie [[Rovnas|Rovno]], kurį paveldėjo ten gimęs Karolis Andrius Radvila ir kuris liko giminės rankose net iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].
=== Asmenybė ===
== Veikla ==
Dar būdamas aštuoniolikmetis dalyvavo [[1794]] m. [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] [[1794 m. sukilimas|sukilime]] prieš [[Targovicos konfederaciją]], kur gavo pirmąjį kovos krikštą. [[1806]] m. įstojo į Napoleono sukurtą Prancūzijos kariuomenės Šiaurės legioną, kuriame tarnavo nesitaikstantys su tėvynės laisvės praradimu lenkai ir lietuviai, o [[1807]] m. [[sausio 18]] d. jau tapo legiono [[pulkininkas|pulkininku]]. Tais pačiais metais generolas [[Juzefas Zajančekas]] jam perleido vaovavimą legionui. Dalyvavo 1807 m. [[Prūsija|Prūsijos]] kampanijoje, kur bendros prancūzų ir lenkų pajėgos sumušė Rusijos kariuomenę.
Kai [[1808]] m. [[balandžio 1]] d. Šiaurės legionai tapo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės daliniais, vadovavo 5-ajam pėstininkų pulkui. [[1811]] m. [[gruodžio 11]] d. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Dalyvavo Napoleono [[1812]]-–[[1813]] m. kampanijoje, organizavo [[Gdanskas|Gdansko]] gynybą.
Susikūrus Lenkijos karalystės kariuomenei vadovavo 1-ajai pėstininkų divizijai, gavo divizijos generolo laipsnį, bet [[1815]] m. [[gruodžio 27]] d. išėjo į dimisiją ir pradėjo šeimyninį gyvenimą. Tapo Lenkijos karalystės [[senatas|senato]] nariu. [[1828]] m. seimo teisme teisiant Patriotinės sąjungos narius pasisakė už jų visišką išteisinimą.
Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] tapo vienu jo vadovų. Iš pradžių buvo išrinktas Administracinės tarybos nariu, o atsistatydinus diktatoriui Chlopinskiui paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Tačiau jau Grochovo mūšyje pasirodė, kad generolas Radvila nebėra tinkamas vadovauti kariuomnei mūšyje, nes pasikeitė ir pati kariuomenė, ir mūšių taktika. Jis atsistatydino, bet liko Varšuvoje, buvo suimtas ir ištremtas į [[Jaroslavlis|Jaroslavlį]]. Kartu su juo į tremtį išvyko ir žmona su vaikais, o turtas buvo konfiskuotas ir atiduotas valdyti Mykolo Gedeono broliui Andriui Valentinui bei pusbroliui Leonui Radvilai, kuris vėliau turtą perleido Mykolo Gedeono sūnums.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
== Nuorodos ==
| 