|
| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] karinis veikėjas.
| vikiteka =Category:Wincenty Korwin Gosiewski}}
'''Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis''' ({{pl|Wincenty Korwin Gosiewski}}, apie [[1625 m.]] – [[1662 m.]] [[lapkričio 29]] d. prie [[Astryna|Astrynos]], palaidotas [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje]]) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] karinis veikėjas.
== Giminė ==
Kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajorų]] [[Gosievskiai|Gosievskių]] giminės. Tėvas [[Aleksandras Korvinas Gosievskis]], motina Ieva Pacaitė, broliai [[Kristupas Korvinas Gosievskis]], [[Mikalojus Korvinas Gosievskis]], [[Motiejus Korvinas Gosievskis]], sesuo [[Zuzana Korvin Gosievska]]. Žmona [[Magdalena Konopacka]], vaikai [[Boguslavas Korvinas Gosievskis]], [[Teresė Gosievska]], jos vyras [[Vilniaus kaštelionas]] [[Juozapas Boguslavas Sluška]], vėliau [[Vilniaus vaivada]] [[Kazimieras Jonas Sapiega]] ir [[Sofija Gosievska]], kurios vyras – Karūnos pastalininkis [[Aleksandras Pšijemskis]]. Žmona [[1668]] m. gegužės 21 d. vėl ištekėjo, jos antrasis vyras [[Krokuva|Krokuvos]] pakamaris Jonas Karolis Čartoryskis, vaikai Elena Teofilė Čartoryska, Antanas Dominikas Čartoryskis ir Punsko seniūnas Juozapas Čartoryskis.
Valdė [[Punskas|Punsko]] ir kitus dvarus, vėliau jam iš brolio Kristupo atiteko ir [[Veližas|Veližo]] dvaras prie [[Smolenskas|Smolensko]].
== Valstybės tarnyba ==
Sugrįžusį Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vladislovas Vaza]] jį paskyrė [[Lietuvos didysis stalininkas|Lietuvos dvaro stalininku]]. Nuo [[1648]] m. [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[pulkas|pulko]] vadas. [[1649]] m. liepos mėn. kariuomenės vyriausiojo vado [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] pavaduotojas, dalyvavo mūšyje prie [[Lojevas|Lojevo]] su kazokais. Nuo [[1650]] m. Lietuvos artilerijos [[generolas]], nuo [[1652]] m. [[Lietuvos didysis iždininkas|Lietuvos žemės iždininkas]], nuo [[1654]] m. [[Lietuvos lauko etmonas]]. 1650 m. [[gruodžio 21]]-24 d. [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos]] ypatingojo [[Varšuva|Varšuvos]] [[Seimo maršalka]].
Nuo 1650 m. valdovo [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero šalininkas]] ir opozicijoje [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didžiajam etmonui]] Jonušui Radvilai. Šių didikų prieštaravimai darė žalą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariniams veiksmams per [[1654]]-–[[1655]] m. kovas su [[Rusija]], buvo viena priežasčių, kad skubotai pasitraukta iš Vilniaus. 1655 m. su Rusijos kariuomene kovėsi [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse. Su kitais 1655 m. pasirašė [[Kėdainių sutartis|Kėdainių sutartį]] su [[Švedija]]. Jonušas Radvila, sužinojęs apie jo ryšius su Rusijos caro pasiuntiniu, Kėdainiuose jį suėmė ir perdavė švedams. [[1656]] m. birželio mėn. iš nelaisvės pabėgo. 1656 m. su LDK kariuomene padėjo vaduoti iš Švedijos okupacijos [[Lenkija|Lenkiją]]. Vadovaudamas jungtinei [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenei 1656 m. [[spalio 8]] d. ties [[Prostkai]]s (Lenkija) sumušė Švedijos sąjungininko Prūsijos kunigaikščio [[Frydrichas Vilhelmas|Frydricho Vilhelmo]] kariuomenę. Vėliau su juo vedė derybas ir su kitais [[1657]] m. pasirašė [[Vėluvos-Bydgoščiaus traktatas|Vėluvos-Bydgoščiaus traktatą]]. 1657-1657–[[1658]] m. vadovavo LDK kariuomenei, kovojančiai su švedais [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Kuršas|Kurše]] ir [[Livonija|Livonijoje]]. Iš jų 1657 m. atsiėmė [[Biržai|Biržus]] su tvirtove. [[1658]] m. spalio mėn. prie Vilniaus, ties [[Verkiai]]s, pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Maskvą, kur ėmėsi literatūrinės veiklos. Iš nelaisvės grįžo 1662 m. balandžio mėn. LDK kariuomenės konfederatų nužudytas.<ref>{{VLE|VII|14|[[Antanas Tyla]]|Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis}}</ref>
{{start box}}
{{s-off}}
|
