Andrius Sakaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 12:
| Žmonos =
| Vaikai =
 
}}
 
'''Andrius Sakaitis''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Andrzej Sakowicz'', m. [[1465]]  m.)  – vienas [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikų, [[Dubingiai|Dubingių]] ir [[Medilas|Medilo]] seniūnas, [[Smolenskas|Smolensko]] ir [[Polockas|Polocko]] vietininkas, [[Trakų vaivada]]. Tėvoninės valdos  – [[Nemenčinė]], [[Hruzdovas]], [[Medilas]].
 
 
== Biografija ==
[[Horodlės unija|Horodlės unijos]] signataro, [[Dubingiai|Dubingių]] seniūno [[Stanislovas Sakas|Stanislovo Sako]] vienas iš 7 sūnų.
 
Pirmą kartą paminėtas [[1432]]  m. [[Švitrigaila|Švitrigailos]] ir [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordino]] paliaubų akte. Kovų dėl [[LDK]] sosto metu iš pradžių buvęs [[Švitrigaila|Švitrigailos]] šalininku, po [[Ašmenos mūšis|Ašmenos mūšio]] perėjo [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] pusėn.
 
[[1434]]  m. mūšyje prie [[Kopačas|Kopačo]] ([[Ašmenos pavietas]]) tik per stebuklą likęs gyvas ir už tai dėkodamas Dievui, Andrius Sakaitis tais pat metais dotavo [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] šv. Stepono ir šv. Lauryno altorių, o vėliau pastatė dviejus maldos namus: [[1443]]  m. bažnyčią ir [[1448]]  m. cerkvę savo tėvonijoje [[Hruzdovas|Hruzdove]] ([[Ašmenos pavietas]]).
[[1434]] [[1435]]  m. m. Andrius Sakaitis ėjo [[Dubingiai|Dubingių]] seniūno pareigas.
 
[[1440]]  m. [[Žygimantas Kęstutaitis]] atšaukė [[Smolenskas|Smolensko]] vietininką [[Jonas Goštautas|Joną Goštautą]], o jo vieton paskyrė Andrių Sakaitį.
 
Kai [[1440]] kovą kunigaikščio [[Jonas Čartoriskis|Jono Čartoriskio]] vadovaujami sąmokslininkai [[Trakai|Trakuose]] nužudė [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], Lietuvos didikai ([[Jonas Goštautas]], [[Jurgis Alšėniškis]], [[Žemaitijos seniūnas]] [[Jonas Kęsgaila|Kęsgaila]], Andrius Sakaitis ir kt.), skubiai susirinkę [[Alšėnai (Baltarusija)|Alšėnuose]], nutarė [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] sostą pasiūlyti [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus [[Vladislovas III|Vladislovo Jogailaičio]] jaunesniajam broliui [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierui]], tuo metu teturėjusiam 13 metų.
eilutė 33 ⟶ 31:
Tais pačiais [[1440]] [[Smolenskas|Smolenske]] kilo maištas, smolenskiečiai savo kunigaikščiu išsirinko [[Algirdas|Algirdo]] anūką [[Jurgis Lengvenaitis|Jurgį Lengvenaitį]]. [[Ponų taryba]] siuntė kariuomenę maištui numalšinti, tačiau tai pavyko tik antruoju žygiu. [[Jurgis Lengvenaitis]] ir smolenskiečiai buvo įveikti, o Andrius Sakaitis vėl tapo [[Smolenskas|Smolensko]] vietininku.
 
[[1445]]  m., jau po paskyrimo [[Polockas|Polocko]] vietininku ([[1444]] [[1458]]  m. m.), buvo vienu iš lietuvių kariuomenės vadų kovose prieš [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvą]], kuri su [[totoriai|totorių]] pagalba tuo metu bandė užimti [[LDK]] priklausiusią [[Viazma|Viazmą]].
 
[[1454]]  m. Andrius Sakaitis pastatė bažnyčią [[Medilas|Senajame Medile]], nuo [[1479]]  m. atitekusiame [[Radvilos|Radviloms]], Andriaus anūkei [[Elžbieta Sakavičiūtė|Elžbietai]] ištekėjus už [[Vilniaus vaivada|Vilniaus vaivados]] [[Mikalojus Radvila II|Mikalojaus Radvilos]].
 
Nuo [[1459]]  m. Andrius Sakaitis  – [[Trakų vaivada]]. Mirė [[1465]]  m.
 
Turėjo dukrą ir 3 sūnus, kurių žymiausias  – [[Bagdonas Andriejaitis Sakaitis|Bagdonas Andriejaitis]], valdovo ir didysis maršalka, [[Breslauja|Brėslaujos]] seniūnas, [[Polockas|Polocko]] vietininkas, [[Trakų vaivada]].
{{start box}}
{{s-off}}
eilutė 58 ⟶ 56:
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
* [[Rimvydas Petrauskas]], Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje  – XV a., Vilnius, Aidai, 2003
* Ewa Kelma, Ród Sakowiczów i jego majętności w XV i pierwszej połowie XVI wieku, Lituano-slavica posnaniensia, t. 3, Poznan, 1989