Skiemuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MastiBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Keičiama: yi:טראף
Opalas (aptarimas | indėlis)
Papildymas
Eilutė 1:
'''Skiemuo''' – trumpiausias garsinės [[kalbos vienetas]], vienu kartu ištariama garsinė [[žodisžodžio dalis|žodžio]] dalis]], kurios pagrindą sudaro [[balsis]], [[dvibalsisdvigarsis]] ar ([[mišrusis dvigarsisdvibalsis]]. Kiek žodyje yra balsių ir dvibalsių arba mišriųjų dvigarsių, tiek jame yra skiemenų. Taigi [[lietuviųmišrusis kalba|lietuvių kalbosdvigarsis]]). skiemensSkiemuo centrąsusideda (pagrindą) sudarovieno balsiai,arba dvibalsiai ir dvigarsiai.kelių [[Priebalsisgarsas|Priebalsiaigarsų]] patys vieni negali sudaryti skiemens. Jie į skiemenį įeina tik prisišliedami prie balsio: ''a - kis, na - mas, duo - na, lau - kas, kal - nas''.
 
Kiek žodyje yra balsių ir dvibalsių arba mišriųjų dvigarsių, tiek jame yra skiemenų. [[Priebalsis|Priebalsiai]] patys vieni negali sudaryti skiemens. Jie į skiemenį įeina tik prisišliedami prie balsio: ''a - kis, na - mas, duo - na, lau - kas, kal - nas''.
Pagal skiemenų skaičių žodžiai skirstomi į '''vienskiemenius''' (''po, jis, ten''), '''dviskiemenius''' (''ne - šė, ve - dė, bro - lis, kė - dė''), '''daugiaskiemenius''', sudarytus iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų (''pa - sa - kė, pa - si - siū - lė, ap - si - džiaug - da - vo, pa - si - va - ži - nė - da - mas'').
 
[[lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] skiemens centrą (pagrindą) sudaro balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai.
Pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus skiriami '''ilgieji ir trumpieji''' skiemenys. Ilgieji skiemenys yra tie, kurių pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai: ''ą - žuo - las, so - das, snie - gas, kal - nas, Vil - nius''. Trumpųjų skiemenų pagrindą sudaro trumpieji balsiai: ''aš, tu, ge - ri, ta - da''.
 
== Skirstymas ==
Skiemenys esti kirčiuoti ir nekirčiuoti. Pvz., žodyje ''traukinys'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiuotas]] yra žodžio galo skiemuo, o kiti skiemenys nekirčiuoti (''trau-''ki''-nys'').
=== Skiemenų skirstymas pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus ===
* '''Ilgieji skiemenys''' – pagrindą sudaro ilgieji [[balsiai]], [[dvibalsiai]] ar mišrieji [[dvigarsiai]] (''ą - žuo - las, so - das, snie - gas, kal - nas, Vil - nius'')
* '''Trumpieji skiemenys''' – pagrindą sudaro trumpieji [[balsiai]] (''aš, tu, ge - ri, ta - da'')
 
=== Skiemenų skirstymas pagal kirčiavimą ===
* '''Kirčiuoti skiemenys'''
Skiemenys* esti kirčiuoti ir nekirčiuoti.'''Nekirčiuoti skiemenys'''<br>Pvz., žodyje ''traukinys'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiuotas]] yra žodžio galo skiemuo, o kiti skiemenys nekirčiuoti (''trau-''ki''-nys'').
 
=== Skiemenų skirstymas pagal skiemens gale esančio garso kokybę ===
* '''Atvirieji skiemenys''' – baigiasi balsiu arba dvibalsiu
* '''Uždarieji skiemenys''' – baigiasi priebalsiu
 
=== Žodžių skirstymas pagal skiemenų skaičių ===
* '''Vienskiemeniai žodžiai''' (''po, jis, ten'')
* '''Dviskiemeniai žodžiai''' (''ne - šė, ve - dė, bro - lis, kė - dė'')
Pagal skiemenų skaičių žodžiai skirstomi į* '''vienskiemenius'''Daugiaskiemeniai (žodžiai''po, jis, ten''), '''dviskiemenius''' (''ne - šė, ve - dė, bro - lis, kė - dė''), '''daugiaskiemenius''',[[žodis|žodžiai]] sudarytussudaryti iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų (''pa - sa - kė, pa - si - siū - lė, ap - si - džiaug - da - vo, pa - si - va - ži - nė - da - mas'').
 
Pagal skiemens gale esančio garso kokybę skiemenys skirstomi į '''atviruosius ir uždaruosius'''. Atvirieji skiemenys baigiasi balsiu arba dvibalsiu, o uždarieji – priebalsiu.
{{Vikižodynas|skiemuo|no=T}}
 
[[Kategorija:KalbotyraFonetika]]
 
[[af:Lettergreep]]