20:08, 16 kovo 2012 versija taisyti ZéroBot (aptarimas \| indėlis) Botai 52 176 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: uk:Гарифуна (народ) ← Prieš tai darytas keitimas		01:18, 17 kovo 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 082 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 9: \|gim= [[karibai]], Amerikos juodaodžiai, [[maronai]] }} '''Garifūnai''' (''Garifuna'') - – mišrios kilmės etninė grupė, gyvenanti daugiausia [[Centrinė Amerika\|Centrinės Amerikos]] [[Karibų jūra\|Karibų]] pakrantėje ([[Hondūras\|Hondūre]], [[Belizas\|Belize]], [[Nikaragva\|Nikaragvoje]], [[Gvatemala\|Gvatemaloje]]). Taip pat grupės garfūnų yra emigravusios į [[JAV]] ([[Los Andželas\|Los Andželą]], [[Majamis\|Majamį]], [[Niujorkas\|Niujorką]]). Garifūnai kalba [[garifūnų kalba]], kuri yra [[aravakų kalbos\|aravakų]] kilmės, tačiau smarkiai paveikta [[karibų kalbos\|karibų]], [[anglų kalba\|anglų]], [[prancūzų kalba\|prancūzų]], [[ispanų kalba\|ispanų]] kalbų. Dauguma garifūnų yra daugiakalbiai ir dar kalba ispaniškai, ar anglų kreolų dialektais. Garifūnų rasė susidarė susimaišius iš Afrikos atvežtiems [[vergai\|vergams]] su vietiniais [[Karibų jūros regionas\|Karibų regiono]] gyventojais - – [[aravakai]]s ir [[karibai]]s. Taip pat turi 4 % europietiškų genų. Manoma, kad garifūnų tauta pradėjo formuotis dar tik prasidedant Amerikos užkariavimui kai iš vergai išsivadavo sudužus dviem ispanų laivams prie Sent Vinsento. Afrikiečiai sėkmingai prisitaikė prie vietinių sąlygų ir sugyveno su vietos indėnais. Kita, pačių garifūnų pasakojama istorija byloja, kad jie yra ekspedicijos iš [[Malis\|Malio]], neva pasiekusios Ameriką 200 anksčiau nei Kolumbas, palikuonys. Britų kolonistai garifūnus vadino juodaisiais karibais, taip atskirdami nuo grynakraujų indėnų. Garifūnų kultūra klestėjo [[Sent Vinsentas\|Sent Vinsente]], XVII a. ją aprašė prancūzų misionierius Raimonas Bretonas. Garifūnai rėmė prancūzų valdžią Sent Vinsente ir kovojo prieš britus. Šiems užėmus salą, garifūnai buvo deportuoti į [[Roatanas\|Roatano salą]] Hondūro pakrantėje. Tačiau ten buvo mažai gyvenamos vietos, skurdžios dirvos, todėl ispanai leido garifūnams įsikurti pakrantėje. Vėliau jie paplito po visą Centrinės Amerikos Karibų krantą. Verčiasi gyvulių auginimu, žemės ūkiu, žvejyba, uždarbiauja plantacijose. Oficialiai dauguma garifūnų yra [[katalikai]], tačiau iš tiesų praktikuoja sinkretinį tikėjimą, kuriame sumišusios afrikiečių ir indėnų tikėjimų tradicijos. Religines apeigas atlieka [[šamanas]], vadinamas ''buyei''. Išlikusios įvairios mistinės praktikos, iniciacijos, laidojimo ritualai. Nedidelė dalis garifūnų, ypač gyvenančių miestuose, išpažįsta [[rastafari]] tikėjimą. Garifūnai yra išvystę iš Afrikos kilusį muzikos stilių, vadinama punta. Su juo susijęs per šventes atliekamas vaisingumo šokis. Muzika atliekama daugiausia [[būgnai]]s. Taip pat turi ritualinį šokį vadinamą dugu. Garifūnų muzika (kaip ir kalba) įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. [[Kategorija:Amerikos tautos]]

Garifūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų