Alobrogai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: cs:Allobrogové |
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa) |
||
Eilutė 1:
[[Image:Gaul, 1st century BC.gif|thumb|300px|Galų genčių žemėlapis (I a. pr. m. e.)]]
'''Alobrogai''' (''allobroges''; {{gr|Άλλόβριγες, Άλλόβρυγες, Άλλόβρoγες}}) – senovės [[Galija|Galijos]] [[Keltai|keltų]] gentis, gyvenusi tarp [[Rona|Ronos]] upės ir [[Ženevos ežeras|Ženevos ežero]], žemėse, kur vėliau atsirado [[Savoja]], [[Dofinė]] ir ''Vivarais''. Jų miestai buvo šių dienų miestų [[Anesi]], [[Šamberi]] ir [[Grenoblis|Grenoblio]] apylinkėse ([[Izeras (departamentas)|Izero departamente]]) bei šiuolaikinėje Šveicarijoje. Jų sostinė buvo dabartinis [[Vjenas (Izeras)|Vjenas]] (''Vienne'').
Eilutė 6:
==Istorija==
Kiek žinoma, pirmas alobrogus paminėjo graikų istorikas [[Polibijus]] 150-130 m. pr. m. e. Jis rašė, kaip alobrogai nesėkmingai priešinosi [[Hanibalas|Hanibalui]], kai šis 208 m. pr. m. e. kirto [[Alpės|Alpes]].
123 m. alobrogai suteikė prieglobstį romėnų užkariautos [[saluvijai|saluvijų]] genties karaliui Tutomotului (''Tutomotulus''), kitaip dar Teutomalijui (''Teutomalius''), ir atsisakė išduoti jį romėnams.
Roma paskelbė karą ir surengė žygį prieš alobrogus. 121 m. pr. m. e. rugpjūčio 8 d. Kvinto Fabijaus Maksimo legionai (''Quintus Fabius Maximus'') sutriuškino alobrogus ir privertė pasiduoti. Maksimas už tai nusipelnė grabės pravardės ''Allobrogicus''.
Alobrogai suvaidino gana svarbų vaidmenį nuspręsdami sužlugdyti antrąjį [[Lucijus Sergijus Katilina|Katilinos]] sąmokslą 63 m. pr. m. e. [[Sąmokslas]] buvo mėginimas sukelti Italijoje [[pilietinis karas|pilietinį karą]] ir kartu sudeginti Romą. Sąmokslą surengė atstumti aukščiausieji Romos politikai ir jų sąjungininkai plebėjai Romos kariškiai. Sąmokslininkai padarė klaidą bandydami į sąmokslą įtraukto alobrogus, kurių pasiuntinių delegacija tuo metu buvo Romoje. Kadangi alobrogų delegacija buvo Romoje siekdama palengvinti jų kraštą valdžiusio romėnų valdytojo priespaudą, vienas iš sąmokslininkų Lentulas Sura (''Lentulus Sura'') primokė Publijų Umbreną (''Publius Umbrenus''), pirklį, turėjusi gerus ryšius su galais, pažadėti alobrogams, kad jie galės numesti priespaudą, jei prisijungs prie Katilinos sąmokslo,
Sąmokslo esmė buvo atskleista alobrogams, tačiau šių diplomatai pasiuntiniai perdavė šias žinias tuometiniam konsului [[Ciceronas|Ciceronui]]. Ciceronas pamokė alobrogus gauti neginčijamų sąmokslo įrodymų. Penki sąmokslo vadovai, manydami, kad rado sąjungininkų, parašė alobrogų pasiuntiniams laiškus, kad šie galėtų parodyti kitiems alobrogams ir įtikinti šiuos, kad sąmokslas yra būdas padėti alobrogams. Tačiau šie laiškai buvo sulaikyti ir nepateko į Galiją. Kitą dieną Ciceronas perskaitė laiškus įkalčius Senato susirinkime. Atskleidus sąmokslą, šio planas negalėjo būti tinkamai realizuotas. Jo vadovai buvo greitai sugaudyti ar žuvo pasmerktuose bandymuose pasipriešinti.
Tačiau praėjus porai metų sukilo patus alobrogai. 61 m. pr. m. e. vadas Katugnatas (''Catugnatus'') sukilo, bet Gajaus Pomptino (''Gaius Pomptinus'') vadovaujama kariuomenė sumušė juos prie Soloniumo.
Vėliau alobrogai, jau lojalūs romėnams, prisijungė prie [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] šiam užkariaujant Galiją.
| |||