Butautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

25 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
| Vaikai =[[Jonas Vaidutis]]
}}
'''Butautas''' (krikšto vardas Henrikas, m. [[1380]]  m. [[gegužės 7]] d. [[Praha]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikštis, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karinis veikėjas.
[[Vaizdas:Kostel sv Tomase.jpg|thumb|left|Šv. Tomo bažnyčia Prahoje, kurioje palaidotas Butautas]]
 
== Biografija ==
 
=== Kilmė ===
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336  m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
 
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]-[[1422]]  m.), kuris apie [[1381]]  m. išvyko į Europą, [[1387]]  m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]]  m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi 1401–1402  m.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970-19781970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
 
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]]  m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365  m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Černiachovskas|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365  m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]]  m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo nuniokota [[Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
 
=== Prahoje ===
Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Čekija|Čekijos]] karalių [[Karolis IV Bavaras|Karolį IV]]. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi [[1368]]-[[1369]]  m. dalyvavo žygyje į [[Italija|Italiją]] pas [[popiežius|popiežių]] [[Urbonas V|Urboną V]].
 
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
 
[[1370]]-[[1372]]  m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
 
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties, 1380 V 7. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje, rūsiuose prie centrinio altoriaus. [[1413]]  m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
 
== Šaltiniai ==
22 564

pakeitimai