Belovežo giria: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 59:
Ledynmečio metu ir iškart po ledynmedžio čia veisėsi šiaurės elniai, muskusiniai jaučiai, urvinės meškos, mamutai.
Istorinių laikų priešaušryje giria buvusi gerokai didesnė ir greičiausiai neišsiskyrusi iš kitų girių. Jos šiaurės vakarinėje dalyje gyveno [[jotvingiai]]. Čia X-XI a. vyko dažnos kovos tarp rytų [[slavai|slavų]] tautų ir [[baltai|baltų]]. 983 m. rusų metraštininkas rašė, kad „ėjęs Vladimiras ant jotvingių, nukariavęs juos ir jų žemę“. [[1038]] m. prieš jotvingius žygiavo [[Jaroslavas Išmintingasis]]. Slavus jotvingiai taip pat puldinėjo, dėl to šie pradėjo statyti įtvirtintas vietoves ([[Slanimas]], [[Drohičinas]], [[Brestas (Baltarusija)|Brestas]], [[Gardinas]]). [[1192]] m. prieš jotvingius žygį surengė [[Kazimieras Teisingasis]]. Kurdamas valstybę su jotvingiais kariavo ir [[Mindaugas]]. Danielius Romanovičius privertęs jotvingius „būti jam darbe ir miestus statyti“.
[[1279]] m. badmečio metu jotvingiai prašė [[Voluinės Vladimiras|Volynės Vladimirą]] duonos, žadėdami mainais girios gaminių. Šiandien jotvingių palikimą Belovežo girioje primena tik keletas vietovardžių. Jau XIII a. karai ir gaisrai gerokai apretino girią, joje ėmė kurtis daugiau gyvenviečių, ėmė mažėti ir žvėrys.
| |||