Leksika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Leksika''' ({{grc|lexikos}} – žodinis) – [[Kalba|kalbos]] [[Žodis|žodžių]] visuma. Terminas „leksika“ dar vartojamas kalbos lygmens ar funkcinio [[stilius|stiliaus]] (pvz., [[Literatūrinė kalba|literatūrinės kalbos]], [[Publicistika|publicistikos]]), [[tarmė]]s ar jos dalies, socialinės žmonių grupės, kurio nors vieno žmogaus ar leidinio žodžių visumai pavadinti. Leksika pateikiama įvairiuose [[žodynas|žodynuose]]. Mokslas, tiriantis leksiką, vadinamas [[leksikologija]]. Leksiką taip pat tiria [[stilistika]] ir [[poetika]].

Kalbos leksika nėra vienalytė. Ją galima skirstyti pagal vartojimo sritį (pavyzdžiui, mokslinė, profesinė, buitinė), vartojimo platumą (pvz., bendrieji kalbos žodžiai, [[tarmybė]]s), stilistinę diferenciaciją ([[Šnekamoji kalba|šnekamosios kalbos]], kanceliarinių raštų leksika), žodžių reikšmę (pvz., abstrakčioji, konkrečioji leksika, [[antonimai]], [[sinonimai]]), formą (variantai, [[paronimai]]), kilmę (iš prokalbės[[prokalbė]]s paveldėti žodžiai, atsiradę kalbos gyvavimo laikais), tematiką (drabužių pavadinimai, medicinos terminai). Stiliaus atžvilgiu dar išskiriama neutralioji leksika (pavyzdžiui, lietuvių „septyni“, „eiti“, „medis“) ir stilistiškai ribota (pavyzdžiui, lietuvių poetinė – „dainius“, „vakaris“; tarminė – „atvarslai“ – vadžios; [[Žargonas|žargoninė]]) leksika. Su leksika susiję [[Frazeologizmas|frazeologizmai]].

[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] leksika yra įvairi ir gausi. Kilmės atžvilgiu žodžiai, atsiradę lietuvių kalbos gyvavimo laikais, sudaro didžiausią jos dalį. vieniVieni iš šių žodžių sudaryti, naudojantis savomis žodžių darybos priemonėmis, kiti – skolinantis [[leksema]]s iš kitų kalbų. Nemaža žodžių dalis paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] (pvz., „akis“, „árti“, „aš“, „avis“, „duktė“, „motina“, „sesuo“) ir [[Baltų prokalbė|baltų]] (pvz., „ąžuolas“, „merga“, „tikras“, „žirgas“) prokalbės laikų.<ref>{{LTE|VI|413||Leksika}}</ref>

[[Kategorija:Leksikologija| ]]