11:13, 22 spalio 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: su:Sintaksis ← Prieš tai darytas keitimas		08:35, 5 kovo 2012 versija taisyti anuliuoti Opalas (aptarimas \| indėlis) 4 496 keitimai Kategorija:Gramatika Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Sintaksė.GIF~~\|center~~\|thumb\|~~500px~~400px\|Žodžių junginių gramatinių ryšių schema.]]▼ '''Sintaksė''' ({{gr\|syntaxis}}) - [[Gramatika\|gramatikos]] dalis, nagrinėjanti [[Sakinys\|sakinių]] tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir [[Žodis\|žodžių]] junginių sandarą. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir [[Tekstas\|teksto]], sakinių sąsajos tyrinėjimas. Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio [[Santykis\|santykiai]], žodžių ar [[Sakinys\|sakinių]] jungimo taisyklės.▼ ▲'''Sintaksė''' ({{gr\|syntaxis}}) - [[Gramatika\|gramatikos]] dalis, nagrinėjanti [[Sakinys\|sakinių]] tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir [[Žodis\|žodžių]] junginių sandarą. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir [[Tekstas\|teksto]], sakinių sąsajos tyrinėjimas. Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio [[Santykis\|santykiai]], žodžių ar ~~[[Sakinys\|~~sakinių]] jungimo taisyklės. Pagrindinis sintaksinis vienetas - [[sakinys]], jis gali būti skaidomas [[Junginys\|žodžių junginiais]] ir [[Sakinio dalis\|sakinio dalimis]]. Sintaksei priklauso ir [[Tekstas\|teksto]] vienetai, taip pat ne tik [[sakinys]], [[tekstas]], bet ir tarpinis vienetas – [[Žodis\|žodžių junginys]]. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač [[linksnis]], [[skaičius]] bei giminė.▼ ▲Pagrindinis sintaksinis vienetas - [[sakinys]], jis gali būti skaidomas [[Junginys\|žodžių junginiais]] ir [[Sakinio dalis\|sakinio dalimis]]. Sintaksei priklauso ir ~~[[Tekstas\|~~teksto]] vienetai, taip pat ne tik [[sakinys]], [[tekstas]], bet ir tarpinis vienetas – [[~~Žodis\|~~žodžių junginys]]. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač [[linksnis]], [[skaičius]] bei [[giminė]]. Sintaksė turi dvejopą reikšmę: teorinę ir praktinę. Teorinė reikšmė išryškėja lyginant ją su kitomis [[Kalba\|kalbos]] mokslo šakomis. Svarbi ir praktinė sintaksė. Reikia mokėti praktiškai sudaryti [[Sakinys\|sakinius]], juos jungti į [[Tekstas\|tekstą]]. Turima žinoti visus galimus ir negalimus rašybos variantus, kad neatsirastų klaidų bei netaisyklingų konstrukcijų. Sintaksinės konstrukcijos taisyklingumas dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vidinius [[Kalba\|kalbos]] dėsnius, taikomi [[Tautosaka\|tautosakos]], liaudies kalbos, geriausių [[Lietuvių kalba\|lietuvių]] rašytojų kūrinių pavyzdžiai.▼ ▲Sintaksė turi dvejopą reikšmę: teorinę ir praktinę. Teorinė reikšmė išryškėja lyginant ją su kitomis [[Kalba\|kalbos]] mokslo šakomis. Svarbi ir praktinė sintaksė. Reikia mokėti praktiškai sudaryti ~~[[Sakinys\|~~sakinius]], juos jungti į ~~[[Tekstas\|~~tekstą]]. Turima žinoti visus galimus ir negalimus [[rašyba\|rašybos]] variantus, kad neatsirastų klaidų bei netaisyklingų konstrukcijų. Sintaksinės konstrukcijos taisyklingumas dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vidinius ~~[[Kalba\|~~kalbos]] dėsnius, taikomi [[Tautosaka\|tautosakos]], liaudies kalbos, geriausių [[Lietuvių kalba\|lietuvių]] rašytojų kūrinių pavyzdžiai. == Sintaksės tyrimo aspektai == [[Sakinys]] ir [[tekstas]] – svarbūs komunikaciniai sintaksės vienetai, kurių [[analizė]] negali ribotis vienu aspektu. Siūlomi trys sintaksės tyrinėjimo aspektai: ''[[semantika\|semantinis'']], ''[[komunikacija\|komunikacinis'']] ir ''[[gramatoka\|gramatinis'']]. Šių aspektų painioti negalima, tačiau, siekiant visapusiško sintaksės tyrinėjimo, jie galėtų teigiamai vienas kitą papildyti.▼ * '''Semantiniu aspektu''' tiriami įvairūs ~~[[Sakinys\|~~sakiniai]] ir ~~[[Tekstas\|~~tekstai]], pavyzdžiui, tekstų ~~santykiai~~santykis su [[Faktas\|faktais]], [[denotatas\|denotatais]]. Sakinio [[semantika]] nagrinėjama semantinėmis ašimis – [[Objekto vaidmenų modeliavimas\|predikato]] ir subjekto. Kaip ir [[objektas]], subjektas gali būti reiškiamas įvairiais [[Linksnis\|linksniais]].▼ ▲[[Sakinys]] ir [[tekstas]] – svarbūs komunikaciniai sintaksės vienetai, kurių [[analizė]] negali ribotis vienu aspektu. Siūlomi trys sintaksės tyrinėjimo aspektai: ''semantinis'', ''komunikacinis'' ir ''gramatinis''. Šių aspektų painioti negalima, tačiau, siekiant visapusiško sintaksės tyrinėjimo, jie galėtų teigiamai vienas kitą papildyti. * '''Komunikaciniu aspektu''' tiriamos sakinių [[~~Sakinys~~tema\|~~sakinių~~temos]] ~~temos~~ ir [[rema\|remos]]. Tema parodo ryšį su ankstesniais sakiniais, ankstesne [[informacija]], ~~[[Kalba\|~~kalbą]] daro suprantamą. Rema teikia naujas, aktualias, nežinomas informacijas, dėl jos ir konstruojamas [[sakinys]].▼ ▲* '''Semantiniu aspektu''' tiriami įvairūs [[Sakinys\|sakiniai]] ir [[Tekstas\|tekstai]], pavyzdžiui, tekstų santykiai su [[Faktas\|faktais]], denotatais. Sakinio [[semantika]] nagrinėjama semantinėmis ašimis – [[Objekto vaidmenų modeliavimas\|predikato]] ir subjekto. Kaip ir [[objektas]], subjektas gali būti reiškiamas įvairiais [[Linksnis\|linksniais]]. * '''Gramatiniu aspektu''' tiriama konstrukcinė sandara, ~~[[Sakinys\|~~sakinių]] struktūriniai blokai ([[Veiksnys\|veiksnio]] ir [[Tarinys\|tarinio]] grupės, tarpusavio santykiai, priklausomųjų žodžių ryšiai su jais).▼ ▲* '''Komunikaciniu aspektu''' tiriamos [[Sakinys\|sakinių]] temos ir remos. Tema parodo ryšį su ankstesniais sakiniais, ankstesne [[informacija]], [[Kalba\|kalbą]] daro suprantamą. Rema teikia naujas, aktualias, nežinomas informacijas, dėl jos ir konstruojamas [[sakinys]]. ▲* '''Gramatiniu aspektu''' tiriama konstrukcinė sandara, [[Sakinys\|sakinių]] struktūriniai blokai ([[Veiksnys\|veiksnio]] ir [[Tarinys\|tarinio]] grupės, tarpusavio santykiai, priklausomųjų žodžių ryšiai su jais). == Junginių gramatiniai ryšiai == Sintaksės ~~[[Žodis\|~~žodžių]] junginių [[analizė]] padeda išryškinti sintaksinius santykius, kurių neišryškina net [[sakinio dalys]]. Junginiai analizuojami pagal prijungiamuosius ryšius (derinimą, valdymą, šliejimą), [[Objekto vaidmenų modeliavimas\|predikatinius]], sujungiamuosius, pridėtinius dvigubus santykius (išplėstinių, patikslinamųjų sakinio dalių, predikatinio [[Pažyminys\|pažyminio]], apoziciniai santykiai).▼ ▲Sintaksės [[Žodis\|žodžių]] junginių [[analizė]] padeda išryškinti sintaksinius santykius, kurių neišryškina net [[sakinio dalys]]. Junginiai analizuojami pagal prijungiamuosius ryšius (derinimą, valdymą, šliejimą), [[Objekto vaidmenų modeliavimas\|predikatinius]], sujungiamuosius, pridėtinius dvigubus santykius (išplėstinių, patikslinamųjų sakinio dalių, predikatinio [[Pažyminys\|pažyminio]], apoziciniai santykiai). ▲[[Vaizdas:Sintaksė.GIF\|center\|thumb\|500px\|Žodžių junginių gramatinių ryšių schema.]] == Nuorodos == * [http://ualgiman.dtiltas.lt/sintakse.html http://ualgiman.dtiltas.lt] Tinklalapis apie sintaksę. ([[Lietuvių kalba\|Liet.]]) * [http://blogas.lt/moksleiviams/88309/sintakse.html http://blogas.lt] Kitas tinklalapis apie sintaksę. ([[Lietuvių kalba\|Liet.]])▼ ▲* [http://blogas.lt/moksleiviams/88309/sintakse.html http://blogas.lt] Kitas tinklalapis apie sintaksę. ([[Lietuvių kalba\|Liet.]]) {{Vikižodynas\|sintaksė\|no=T}} [[Kategorija:~~Kalbotyra~~Gramatika]] [[af:Sinsbou]]

Sintaksė: Skirtumas tarp puslapio versijų