Žieduotasis ruonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

475 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
nėra keitimo aprašymo
S (cleanup)
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Žieduotasis ruonis''' (lot. ''Phoca hispida'', angl. ''Ringed Seal'') – [[Tikrieji ruoniai|tikrųjų ruonių]] šeimai priklausantis [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrus gyvūnas]].
{{cleanup}}
[[Vaizdas:Phoca hispida distribution.png|thumb|230px|left|Žieduotieji ruoniai paplitę [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyne]], labai mažoje [[Atlanto vandenynas|Atlanto dalyje]]. Yra ir šiaurinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] dalyje.]]
 
'''Žieduotasis ruonis''' (lot. Phoca hispida, angl. Ringed Seal) – apie milijoną šių gyvūnų porūšio P. h. ochotensis (Ochotsko Arkties žieduotasis ruonis) aptinkama Ochotsko jūroje ir Japonijos šiauriniuose vandenyse. Porūšis P. h. botnica (Baltijos žieduotasis ruonis) gyvena šiaurinėje ir centrinėje Baltijos jūros dalyse, daugiausia Botnijos įlankoje, jų likę apie 5,500 individų. Porūšis P. h. ladogensis (Ladogos žieduotasis ruonis) gyvena Ladogos ežere, Rusijos vakaruose, jų populiaciją sudaro apie 2,000 individų. Tuo tarpu Suomijos rytuose esančiame Saimaa ežere gyvena P. h. saimensis žieduotojų ruonių porūšis (Saimaa žieduotasis ruonis) kurių tėra likę vos 200 – 250 individų. Baltijos žieduotasis ruonis yra didžiausias iš visų šių porūšių, jo kūno svoris būna 110 – 124 kg., Ladogos žieduotasis ruonis sveria apie 32 – 56 kg., Saimaa žieduotojų ruonių kūno svoris būna 45 – 100 kg., o Ochotsko Arkties žieduotasis ruonis sveria 50 – 70 kg. Ochotsko žieduotieji ruoniai minta žuvimi kaip menkė, stinta, silkė, minta zooplanktonu, kalmarais. Baltijos žieduotasis ruonis pagrinde minta žuvimi, kaip silkė, stinta, čyrais, ešeriais. Be to jų didelę maisto dalį sudaro lygiakojai vėžiagyviai. Ladogos žieduotasis ruonis minta stintomis, seliava, pūgžliais, vėgėlėmis. Saimaa žieduotieji ruoniai minta seliava, stintomis, ešeriais.
 
== Porūšiai ==
*'''Ochotsko Arkties žieduotasis ruonis''' (''P. h. ochotensis'') - apie milijoną šio porūšio žieduotųjų ruonių aptinkama [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūroje]] ir [[Japonija|Japonijos]] šiauriniuose vandenyse. Ochotsko Arkties žieduotasis ruonis sveria 50–70 kg. Minta žuvimis, tokiomis kaip [[menkė]], [[stinta]], [[Silkės|silkė]], minta zooplanktonu, [[kalmarai]]s.
*'''Baltijos žieduotasis ruonis''' (''P. h. botnica'') gyvena šiaurinėje ir centrinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] dalyse, daugiausia [[Botnijos įlanka|Botnijos įlankoje]], jų likę apie 5,500 individų. Didžiausias iš visų porūšių, jo kūno svoris būna 110–124 kg. Šio gyvūno meniu dažniausiai būna silkė, stinta, [[čyras]], [[ešerys]]. Didelę maisto dalį sudaro lygiakojai [[vėžiagyviai]].
*'''Ladogos žieduotasis ruonis''' (''P. h. ladogensis'') gyvena [[Ladoga|Ladogos]] ežere, Rusijos vakaruose, jų populiaciją sudaro apie 2,000 individų. Ladogos žieduotasis ruonis sveria apie 32–56 kg. Minta stintomis, [[seliava]], [[Pūgžlys|pūgžliais]], [[vėgėlė]]mis.
*[[Suomija|Suomijos]] rytuose esančiame Saimaa ežere gyvena '''saimaa žieduotasis ruonis''' (''P. h. saimensis'') kurių tėra likę vos 200–250 individų. Kūno svoris - 45–100 kg. Minta seliava, [[Stinta|stintomis]], ešeriais.
*''Pusa hispida krascheninikovi'' gyvena [[Beringo jūra|Beringo jūroje]].
*''Pusa hispida hispida'' paplitęs po visą Arkties vandenyną.
[[Category:Ruoniai]]
 
1 090

pakeitimų