Geopolitika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: kk:Геосаясат
Emzius (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Tačiau netrukus kyla nusivylimas demokratišku valstybės valdymo modeliu. Imama abejoti individų įtakos valstybei svarba. Peržiūrimos ir taikaus valstybių koegzistavimo idėjos. Būtent šioje atmosferoje iškyla geopolitinis pasaulio aiškinimas kaip atsvara socialiniam. Jis propagavo determinizmą, pagrįstą valstybės teritoriniais veiksniais bei jos geografine padėtimi. Šis požiūris atitiko nusivylimo demokratija nuotaikas ir tuo pasitarnavo autoritariniams režimams. Ne veltui geopolitinės studijos ypač suklestėjo [[Trečiasis Reichas|tarpukario Vokietijoje]].
 
Po to, kai 1924 m. ''[[Karl Haushofer'']] išleido savo knygą „''Geopolitik des Pazifischen Ozeans''“, įkūrė Geopolitikos institutą prie Miuncheno universiteto ir pradėjo leisti „''Zeitschrift für Geopolitik''“, prasidėjo geopolitikos suklestėjimas. Svarbius darbus geopolitikos tema tuo metu rašė Londono universiteto profesorius ''Hallford J. McKinder'' („''Britain and the Britain Seas''“) bei prancūzas geografas ''Jean Gottmann''.
 
Geopolitine tematika daug yra parašęs ir Lietuvos mokslininkas [[Kazys Pakštas]]. 1939 m. knygą „Geopolitika“ išleido ir kitas žymus Lietuvos geografas [[Stanislovas Tarvydas]] (1903-1975). Joje išreikštas ypač negatyvus požiūris į tautines mažumas, Europa apibūdinama kaip klaikus miškas, kuriame siaučia plėšikai. Pokaryje dėl šios knygos S. Tarvydui teko išeiti iš universiteto ir viešai pasmerkti leidinio idėjas.