23:10, 17 vasario 2012 versija taisyti EmausBot (aptarimas \| indėlis) Botai 154 298 keitimai S r2.7.2+) (robotas Keičiama: iu:ᐅᖄᓯᓕᕆᓂᖅ ← Prieš tai darytas keitimas		15:08, 27 vasario 2012 versija taisyti anuliuoti Opalas (aptarimas \| indėlis) 4 496 keitimai vikizuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{šaltiniai}} '''Kalbotyra''' arba '''lingvistika''' ~~yra~~– tai bendras mokslų, tiriančių natūralias [[~~Kalba~~kalba\|kalbas]], pavadinimas. Kai kurie mokslininkai kalbotyrą laiko [[~~Semiotika~~semiotika\|semiotikos]] mokslo dalimi. == Klasikinė kalbotyra == '''Kalbotyros šakos''': * [[Akcentologija]] – [[kirtis\|kirčio]] ir [[intonacija\|intonacijos]] tyrimas. * [[Dialektologija]] – kalbos [[tarmė]]s, jų susidarymas ir raida. * [[Filologija]] ~~tiria~~– atskirų kalbų ~~istoriją~~istorijos, ~~literatūrą~~literatūros ir ~~kultūrą~~kultūros tyrimai.▼ * [[Fonetika]] – kalbos garsų sistema ir jų susidarymas, akustines ypatybės. * [[Gramatika]] - tiria [[žodis\|žodžių]], jų junginių ir [[sakinys\|sakinių]] gramatinę sandarą. Ją sudaro dvi atšakos: [[Morfologija (kalbotyra)\|Morfologija]] - kurios objektas – žodžių sudėtis ir formos, [[žodžių daryba]] ir kaityba. [[Sintaksė]] - nagrinėjanti sakinių ir žodžių junginių sandarą. * [[Istorinė lingvistika]] – tiria kalbos atsiradimą, jos vystymąsi, keitimąsi, plėtrą, išplitimą pasaulyje bei išlikusį ir buvusį [[dialektas\|dialektų]], kalbų, kalbų grupių bei jų šeimų giminingumą. Tiria žodžių kilmės bei jų raidos problemas fono - semantinių bendrybių nustatymo plotmėje ([[lingvistinė etimologija]]), o taip pat kalbos struktūrų kaitą bei bendrybes ir sąryšius įvairiose kalbose, jų grupėse ir jų šeimose.▼ ~~Kalbotyros šaka~~* [[~~leksikologija~~Leksikologija]] - tiria žodžius, t. y. kalbos žodyną.▼ ~~Kalbos stilius tiria kalbotyros šaka~~* [[~~stilistika~~Stilistika]] - tiria kalbos stilių. Stilistika domisi įvairiais kalbos raiškos savitumais ir [[Funkciniai stiliai\|funkciniais kalbos stiliais]].▼ ~~Klasikinės~~[[Baltistika]] – klasikinės kalbotyros atšaka, tirianti [[baltų kalbos\|baltų kalbas~~]], vadinama [[baltistika~~]].▼ ~~Kalbos garsų sistemą, jų susidarymą ir akustines ypatybes nagrinėja [[fonetika]]. Kalbotyros šaka, tirianti kirtį ir intonaciją, vadinasi [[akcentologija]].~~ ~~Kalbos tarmes, tarmių susidarymą ir jų raidą nagrinėja [[dialektologija]].~~ ▲[[Filologija]] tiria atskirų kalbų istoriją, literatūrą ir kultūrą. ▲[[Istorinė lingvistika]] tiria kalbos atsiradimą, jos vystymąsi, keitimąsi, plėtrą, išplitimą pasaulyje bei išlikusį ir buvusį dialektų, kalbų, kalbų grupių bei jų šeimų giminingumą. Tiria žodžių kilmės bei jų raidos problemas fono - semantinių bendrybių nustatymo plotmėje (lingvistinė etimologija), o taip pat kalbos struktūrų kaitą bei bendrybes ir sąryšius įvairiose kalbose, jų grupėse ir jų šeimose. [[Gramatika]] tiria žodžių, jų junginių ir sakinių gramatinę sandarą. Ją sudaro dvi atšakos: [[Morfologija (kalbotyra)\|morfologija]], kurios objektas – žodžių sudėtis ir formos, [[žodžių daryba]] ir kaityba, ir [[sintaksė]], nagrinėjanti sakinių ir žodžių junginių sandarą. ▲Kalbotyros šaka [[leksikologija]] tiria žodžius, t. y. kalbos žodyną. ▲Kalbos stilius tiria kalbotyros šaka [[stilistika]]. Stilistika domisi įvairiais kalbos raiškos savitumais ir [[Funkciniai stiliai\|funkciniais kalbos stiliais]]. ▲Klasikinės kalbotyros atšaka, tirianti [[baltų kalbos\|baltų kalbas]], vadinama [[baltistika]]. Klasikinės kalbotyros kūrėjai:▼ ▲=== Klasikinės kalbotyros kūrėjai: === * [[Jakobas Grimmas]] (1785-1863) * [[Rasmus Raskas]] (1787-1832) eilutė 31 ⟶ 27: * [[Antoine Meillet]] (1866-1936) === Žinomi pasaulyje Lietuvos baltistai: === * [[Kazimieras Būga]] * [[Jonas Kazlauskas (1930)\|Jonas Kazlauskas]] eilutė 39 ⟶ 34: == Šiuolaikinė kalbotyra == XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kalbotyra, buvusi gana statine, aprašomąja mokslo sritimi, ėmė sparčiai vystytis, nuo tradicinių kalbotyros sričių atsiskyrė kelios naujos, tiriančios sociologinius, prasminius, loginius ir kitus [[Kalba\|kalbos]] aspektus. Tikrą šio mokslo perversmą inicijavo [[Šveicarija\|šveicarų]] mokslininko [[Ferdinand de Saussure]] darbai, tyrę bazines kalbos, kaip mokslo, sąvokas ir padėję pamatą [[Struktūrinė lingvistika\|struktūrinei lingvistikai]], kuri iki šiol supriešinama su tradicine aprašomąja ''kalbotyra''. Didelę įtaką naujų krypčių atsiradimui padarė psichologų ([[Sigmund Freud\|S. Freud]], [[Carl Gustav Jung\|C. G. Jung]]), matematikų ([[Charles Sanders Pierce\|C. S. Pierce]] ir kiti) darbai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kalbotyra, buvusi gana statine, aprašomąja mokslo sritimi, ėmė sparčiai vystytis, nuo tradicinių kalbotyros sričių atsiskyrė kelios naujos, tiriančios sociologinius, prasminius, loginius ir kitus [[Kalba\|kalbos]] aspektus. Tikrą šio mokslo perversmą inicijavo [[Šveicarija\|šveicarų]] mokslininko [[Ferdinand de Saussure]] darbai, tyrę bazines kalbos, kaip mokslo, sąvokas ir padėję pamatą [[Struktūrinė lingvistika\|struktūrinei lingvistikai]], kuri iki šiol supriešinama su tradicine aprašomąja ''kalbotyra''. Didelę įtaką naujų krypčių atsiradimui padarė psichologų ([[Sigmund Freud\|S. Freud]], [[Carl Gustav Jung\|C. G. Jung]]), matematikų ([[Charles Sanders Pierce\|C. S. Pierce]] ir kiti) darbai. Šiuolaikinė struktūrinė lingvistika paremta daugiausiai [[Semantika\|semantinėmis]] ir [[Semiotika\|semiotinėmis]] teorijomis, sudaro mokslinį pagrindą visų kitų mokslo teorijų kūrimui ([[~~Metateorija~~metateorija]], [[~~Metakalba~~metakalba]]), sudaro atskiras [[Matematika\|matematikos]] (Matematinė lingvistika) ir [[Psichologija\|psichologijos]] mokslų sritis, yra neatsiejama nuo [[Filosofija\|filosofijos]], [[Informatika\|informatikos]] ir [[Logika\|logikos]] mokslų. Modernioji lingvistika išplečia ''kalbos'' sąvoką, tirdama ne tik šnekamąsias, bet ir dirbtines ([[Programavimo kalba\|kompiuterių]]), vaizduojamąsias ([[Teatras\|teatro]], [[Architektūra\|architektūros]] ir pan.) kalbas, pačių kalbų kūrimo metodus, [[Ženklas\|ženklų]] sistemas, ir pan. Tiriama ne tik žodžių, bet ir sakinių ir ištisų tekstų [[prasmė]] bei sąveika. ~~Kai kurie žymesni moderniosios lingvistikos atstovai:~~ === Kai kurie žymesni moderniosios lingvistikos atstovai === * [[Ferdinand de Saussure]] * [[Charles Sanders Pierce]] eilutė 50 ⟶ 48: * [[Roman Jakobson]] * [[Claude Levi-Strauss]] === Lietuvoje struktūrinei lingvistikai atstovaujantys mokslininkai: === * [[Bronys Savukynas]] * [[Rolandas Pavilionis]] eilutė 56 ⟶ 55: == Taip pat skaitykite == * [[Kalbų šeimos]] * [[Mirusi kalba]] == Nuorodos == * [http://www.kf.vu.lt/~albud/semiot/ Semiotikos pagrindai] * [http://dmoz.org/World/Lietuvi%c5%b3/Mokslas_ir_i%c5%a1silavinimas/Socialiniai_mokslai/Kalba/ Atviras katalogas] Interneto svetainės apie kalbas ir kalbotyrą * [http://www.vvam.lt/ Lietuvių kalbos morfologinės analizės programos pavyzdys] {{Commons\|Category:Linguistics\|no=T}}▼ {{Link FA\|bn}}▼ {{Link FA\|gv}}▼ {{Vikižodynas\|kalbotyra\|no=T}} ▲{{Commons\|Category:Linguistics\|no=T}} [[Kategorija:Kalbotyra\| ]] ▲{{Link FA\|bn}} ▲{{Link FA\|gv}} [[af:Taalwetenskappe]]

Kalbotyra: Skirtumas tarp puslapio versijų