Lodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lodis buvo [[galai|galų]] kaimas, kūrį [[romėnai]] vadino ''Laus Pompeia'' (tikriausiai konsului Gnėjui Pompėjui Strabonui atminti). Kaimas buvo svarbus, nes čia romėnų kelias kirto Ados upę. Dėl svarbios pozicijos miestiečiai gavo romos[[Romos imperija|Romos imperijos]] pilietybę, nors daugelis jų buvo [[galai]].

Apie [[1000]] m. Lodis tapo laisvu miestu ir aršiai gynė nepriklausomybę nuo [[Milanas|Milano]], kuris jį sugriovė [[1111]] m. Senojo miesto vietoje dabar yra Lodi VechijoVekijo, o Šv. Romos imperatorius [[Frydrichas I Barbarosa]] atstatė miestą dabartinėje vietoje [[1158]] m.

Nuo [[1220]] m. miestiečiai kelis dešimtmečius užsiiminėjo hidrauline inžinerija: buvo iškasta daugybė kilometrų kanalų, kad vanduo patektu į sausus laukus, kuriuos vanduo pavertė svarbiausia žemės ūkiuiūkio teritorija visamvisame regione.

Nuo XIV a. miestą valdė [[Viskončiai]], kurie čia pastatė pilį. [[1423]] m. [[antipopiežius]] [[Antipopiežius Jonas XIII|Jonas XIII]] Lodžio katedroje paskelbė bulę, kuria sušaukė [[Konstanco susirinkimas|Konstanco susirinkimą]]. Šis susirinkimas užbaigė [[Vakarų schizma|Vakarų schizmą]].

Miestą paeiliui valdė [[Sforcos]], [[Prancūzija]], [[Ispanija]], [[Austrija]]. [[1786]] m. Lodis tapo Lodžio provincijos sostine, o [[1815]]-[[1859]] m. jaiprovincijai priklausė [[Krema]].

[[1796]] m. [[gegužės 10]] d. [[Napoleonas Bonapartas]] laimėjo savo [[Lodžio mūšis|pirmą mūšį]], kaip generolas, nugalėdamas austrus prie lodžioLodžio. XIX a. antroje pusėje Lodis išaugo užiš miesto sienų dėl ekonominės plėtros ir geležinkelio linijų tiesimo po Italijos suvienyjimosuvienijimo.

* Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia yra žymiausisžymiausias [[Barokas|baroko]] pavyzdys mieste. Iš pradžių tai buvo romantinė[[Romanika|romanikos]] stiliaus bažnyčia, pastatyta [[1162]] m. ir perstatytaPerstatyta XVIII a. pradžioje.