Konsulatas (Prancūzija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Vykdomoji valdžia atiteko trims konsulams. [[1800]] m. vasarį įvykusio referendumo metu buvo patvirtintas Napoleono kaip pirmojo konsulo statusas. Kiti du konsulai buvo jo patarėjai. Remiantis 1799 m. [[gruodžio 13]] d. priimta [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|Prancūzijos Konstitucija]] įstatymų leidžiamoji valdžia buvo padalyta tarp 60 narių Senato, 100 narių Tribūnato ir 300 deputatų Įstatymų leidžiamojo susirinkimo. Numatyta, kad konsulus rinks Senatas dešimties metų terminui. Būdamas Pirmuoju konsulu, Napoleonas, vis tik, nedeklaravo esąs valstybės vadovu. [[1802]] m. gegužę Napoleonas buvo perrinktas dešimties metų laikotarpiui, o tų pačių metų rugpjūtį, pakeitus Konstituciją, perrinktas Pirmuoju konsulu iki gyvos galvos.
Prancūzijos Konsulato valdymo laikotarpis pasižymėjo konservatyvumu, autoritarizmu, stipria valdžios centralizacija. Konsulato laikotarpiu Napoleonas aktyviai vykdė valstybės valdymo, teisinės sistemos ir ekonomines reformas. Viena svarbiausių teisės reformų buvo [[1804]] m. [[kovo 21]] d. įsigaliojęs Prancūzijos [[civilinė teisė|civilinės teisės]] [[sąvadas]], vadinamasis [[Prancūzijos civilinis kodeksas|Napoleono kodeksas]]. Tarptautiniuose santykiuose Napoleonas [[1801]] m. sudarė [[konkordatas|konkordatą]] su [[popiežius|popiežiumi]] [[Pijus VII|Pijumi VII]], o [[1802]] m. kovo 25 d. Amjeno taikos sutartį su [[Jungtinė Karalystė|Jungtine Karalyste]].
Konsulato laikotarpiu Napoleonui grėsė rojalistų ir jakobinų sąmokslai. Jais Napoleonas pasinaudojo kaip galimybe atkurti paveldimą monarchiją. [[1804]] m. [[gegužės 18]] d. Senatas priėmė įstatymą, kuriuo buvo steigiama Prancūzijos imperija, o Napoleonas tampa imperatoriumi. Tų pačių metų [[gruodžio 2]] d. Napoleonas buvo karūnuotas Prancūzijos imperatoriumi.
| |||