Hadrianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: mr:हेड्रियान |
|||
Eilutė 45:
Nepaisant Adriano karinių sugebėjimų, jo valdymo metu nebuvo daug karinių konfliktų. Jis atsisakė Trajano užkariautų teritorijų [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], manydamas, kad jos yra neapginamos. 121 m. vos neiškilo karas su [[Partai]]s, bet Adrianas sėkmingai vedė taikos derybas. Jo antižydiški persekiojimai sukėlė didelį žydų sukilimą (132–135 m.), vadovaujamą Bar Kokhbos ir Akibos ben Josefo. Pagal [[Babilonas|Babilono]] [[Talmudas|Talmudą]], Adriano armija galiausiai nugalėjo ir tęsė persekiojimus.
Taiki politika buvo stiprinama nuolatiniais įtvirtinimais ties imperijos sienomis (''limites''). Žymiausi jų [[Adriano siena]] [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], o [[Renas|Reino]] ir Dunojaus sienos buvo sutvirtintos daugiausia mediniais sutvirtinimais, avanpostais, fortais ir stebėjimo bokštais. Pastarieji turėjo pagerinti komunikacijas ir vietinės teritorijos saugumą. Palaikyti karių moralę ir juos suvaldyti, Adrianas įvedė intensyvias treniruotes ir asmeniškai inspektavo armijas. Nors jo monetose kariniai vaizdai buvo tiek pat dažnai kaip ir taikūs, Adrianas buvo taikios politikos
'''Kultūriniai siekiai ir globojimas'''
[[Vaizdas:Mauzoleum Hadriana.jpg|thumb|250px|[[Castel Sant'Angelo]], senovėje Adriano [[Mauzoliejus]].]]
Ronald Syme ir kiti Adrianą apibudino kaip universaliausią imperatorių tarp visų. Jis mėgo parodyti savo žinias mokslo ir meno klausimais. Bet labiausiai jis rėmė meną: Adriano vila Tibure ([[Tivolis]]) buvo didžiausias [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] sodų pavyzdys, sukurtas romėnų. Dabar
Dar prieš tapimą imperatoriumi, jis labai domėjosi architektūra, bet ne visada jo pastangos susilaukdavo teigiamo įvertinimo. Pvz.: [[
[[Vaizdas:Hadrian Greek BM Sc1381.jpg|thumb|left|Adrianas, vainikuotas ir su graikiškais drabužiais, siūlo lauro šakelę [[Apolonas|Apolonui]]; marmuras, iš Apolono šventyklos [[Kyrenė]]je, apie 117-125 m.]]
Adrianas rašė poeziją lotyniškai ir graikiškai, bet išliko tik vienas pavyzdys – garsi lotynų poema ''Animula, vagula, blandula''. Pagal ''Historia Augusta'', kuri išsaugojo poemą, Adrianas ją sukūrė mirties patale. Jis taip pat parašė autobiografiją, kuri, matyt, nebuvo labai ilga ar netikėta, bet skirta padaryti galą gandams ar paaiškinti savo veiksmus. Kūrinys prarastas, bet matyt naudotas kitų rašytojų ([[Marijus Maksimas|Marijaus Maksimo]] ar kitų), nes ''Historia Augusta'' Adriano biografijoj yra daug teiginių iš jo autobiografijos (nustatė [[Ronald Syme]] ir kiti).
|