Steponas Batoras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jis buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Pats būdamas [[Vengrai|vengras]], jis vienodai gerbė lenkų ir lietuvių teises. Steponas Batoras nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo [[Lotynų kalba|lotyniškai]].

 

[[1558]]—[[1583]] m. karas su [[Maskva]], pradėtas dar Žygimanto Augusto, tebesitęsė. Rusai šeimininkavo [[Livonija|Livonijoje]], plėšė Lietuvos rytų pakraščius. Steponas Batoras, būdama energingas ir karo dalykuose nusimanęs vadas, ėmė rūpestingai ruoštis karui. Visų pirma reikėjo pertvarkyti [[Kariuomenė|kariuomenę]]. Nors jau Žygimanto Augusto buvo sudaryta nuolatinė kariuomenė, bet jos nepakako. S. Batoras pradėjo organizuoti valstiečius į vadinamąją rinktinę kariuomenę. Paimtuosius valstiečius atleisdavo nuo visų kitų pareigų. Nuo kiekvieno 20 ha turėjo eiti vienas valstietis. Susidarė gera pėstininkų kariuomenė. Tada bajorai jau mažiau stojo į kariuomenę, pasilikdami savo dvaruose ir ūkininkaudami. Be to, S. Batoras sutvarko artileriją, pasamdė kariuomenės [[Vengrija|Vengrijoje]], pasikvietė žinomų inžinierių iš [[Italija|Italijos]] ir kitų kraštų, sutvarkė maisto tiekimą, žemės darbams pašaukė valstiečius su kirviais ir kastuvais. Taip gerai pasiruošęs [[1579]] m. S. Batoras su didele jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene pradėjo karo žygį prieš Maskvą. S. Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė [[Pskovas|Pskovą]]. Nusigandęs Maskvos [[caras]] [[Jonas IV Rūstusis]] ([[rusų kalba|rus.]]: (''Иван Грозный'') ([[1533]]–[[1584]] m.) skubiai paprašė taikos. [[1582]] m. taika buvo pasirašyta dešimčia metų. Lietuva atgavo Livoniją ir Polocką – galėjo pagaliau pailsėti po sunkaus varginančio karo.

 

== S. Batoras duoda laisvę visų tikėjimų žmonėms ==