Sąžiningumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

220 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
== Akademinis nesąžiningumas ==
 
Akademinis nesąžiningumas siejamas su reikalavimų ir taisyklių, kurių turi laikytis akademinės [[Bendruomenė|bendruomenės]] nariai, [[Pažeidimas|pažeidimais]].<ref>V. Grincevičienė, Š. Grincevičienė „Doktorantų požiūris į akademinį nesąžiningumą“ Santalka.Edukologija 2007, T. </ref> Tai gali būti [[plagijavimas]], [[Falsifikacija|falsifikavimas]], [[sukčiavimas]] ir pan. Akademinį nesąžiningumą analizuojanti [[literatūra]] pažymi, kad netyčinės klaidos, [[Nuomonė|nuomonių]], [[Interpretacija|interpretavimo]] skirtumai nėra priskiriami akademiniam nesąžiningumui.<ref>http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Mokslai/VGTU/Santalka/2007/2/2.pdf</ref>
 
=== Akademinio nesąžiningumo priežastys ===
 
Akademinį nesąžiningumą tiriantys [[Mokslininkas|mokslininkai]] paprastai išskiria kelias tokio nesąžiningumo priežasčių grupes. Pavyzdžiui, tyrėjai Trevor S. Harding, Donald D. Carpenter, Susan M. Montgomery, Nicholas H. Steneck iš Ketteringo ir Mičigano [[Universitetas|universitetų]] apibendrinę kelių tyrimų rezultatus pažymi, kad akademinį nesąžiningumą sąlygoja [[Demografija|demografinės]], [[Psichologija|psichologinės]] ir situacinės priežastys.<ref>http://deepblue.lib.umich.edu/bitstream/2027.42/61396/1/2001_FIE_Harding_Final_Paper.pdf</ref> Nors tyrimai nerodo didelės demografinių charakteristikų įtakos akademiniam nesąžiningumui, pastebima, kad moterys rečiau nei vyrai linksta sukčiauti mokymo įstaigose, jų nuostatos akademinio nesąžiningumo atžvilgiu dažniau yra neigiamos. Taip pat pažymima, kad akademinį nesąžiningumą gali lemti įsitraukimas į subkultūras[[subkultūra]]s, [[Šeima|šeimos]] spaudimas siekti aukštų įvertinimų, jų lūkesčiai, [[Dėstytojas|dėstytojų]] kompetencijos.
 
2011 Lietuvos studentų sąjunga atliko tyrimą „Neteisėta akademinių rašto darbų apyvarta: reiškinio paplitimo mastas ir priežastys Lietuvos [[Aukštoji mokykla|aukštosiose mokyklose“mokyklose]]“. Apibendrinus gautus rezultatus darbų pirkimo priežastys buvo suskirstytos į dvi grupes- asmenines (vidines) ir išorines:
 
* Vidines/asmenines - tinginiauja, nenori patys dirbti, nesupranta dalyko, neskiria laiko į jį daugiau pasigilinti, nemoka susiplanuoti laiko/ nespėja, reikalingas tik [[diplomas]], žino, kad dėstytojas/-a nepastebės, kad darbas nupirktas, nebus jokių pasekmių.
* Išorines - lengviau nusipirkti, nei parašyti pačiam/pačiai, dalykas per sunkus, per sudėtinga medžiaga, dėstytojai užduoda per daug darbo, dirba, studijos antroje vietoje, dalykas kuriam rašomas tas rašto darbas nereikalingas studijuojamai specialybei, dalyko dėstytojui nerūpi kas tame rašto darbe parašyta.
 
184

pakeitimai