Matas Pretorijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] dirbusio diakono Kristupo Pretorijaus, atvykusio iš [[Brandenburgas|Branderburgo]] Markos, šeimoje. Iš motinos pusės galimai giminiavosi su [[Jonas Bretkūnas|Jonu Bretkūnu]]. [[1655]]–[[1657]] m. studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], nuo [[1657]] m. – [[Rostoko universitetas|Rostoko universitete]]. [[1660]] m. tapo laisvųjų mokslų ir filosofijos magistru. Mokėjo vokiečių, lotynų lietuvių ir lenkų kalbas, į lietuvių kalbą vertė giesmes. [[1661]] m. pradėjo dirbti Klaipėdos lietuvių kunigo Jono Lėmano padėjėju, 1663 ar 1664 m. persikėlė į [[Krasnogorskojė (Nybudžiai)|Nybudžius]]. Ten rinko etnografinę, kalbinę, istorinę medžiagą, parašė didesnę dalį 18 knygų enciklopedinio pobūdžio kūrinio „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne). Jį rašė remdamasis antikos rašytojų, viduramžių kronikų, XVI-XVII a. Europos istorikų ir keliautojų knygomis, bažnyčios istorijos, o ypač senovės prūsų gyventos teritorijos istoriją aprašančiais veikalais, paties surinkta informacija apie krašto gyventojų gyvenimo būdą, papročius, tikėjimus ir kalbą; rėmėsi [[Simonas Grunau|Simono Grunau]], [[Jonas Bretkūnas|Jono Bretkūno]], [[Kristoforas Hartknochas|Kristoforo Hartknocho]] darbais. Negalėdamas suderinti istoriko ir liuteronų kunigo darbo, kilus pasaulėžiūrinei krizei , 1684 perėjo į katalikybę ir išvyko į [[Olivos vienuolynas|Olivos vienuolyną]] [[Lenkija|Lenkijoje]]. Kurį laiką dirbo [[ATR]] karaliaus istoriografu. Nuo 1688 m. Pomeranijoje pradėjo eiti katalikų kunigo pareigas Veiherove, Starogarde, Guroje ir Redoje, ten 1698 m. baigė rašyti „Prūsijos įdomybes“. 1871, 1936, 2003 m. buvo išleistos kūrinio ištraukos[1]. 1999 m. pradėtas leisti visas rankraštis originalo kalba, vertimas į lietuvių kalbą su komentarais (iki 2011 m. išleisti keturi tomai iš septynių).