Inocentas XII: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Inocentas XII''' ({{la| Innocentius XII}}, tikrasis vardas '''Antonio Pignatelli''', [[1615]] m. [[kovo 13]] d. [[Spinacola]], [[Italija]] – [[1700]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Roma]], [[Italija]]) – 242-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius nuo [[1691]] iki [[1700]] m.

Gimė pietinės Italijos Spinazolla mieste aristokratų šeimoje. Mokėsi Romos jėzuitų kolegijoje. Dirbo popiežiaus [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] rūmuose, vėliau [[nuncijus|nuncijumi]] [[Florencija|Florencijoje]], [[Viena|Vienoje]] ir [[Lenkija|Lenkijoje]], inkvizitoriumi [[Malta|Maltoje]]. [[1681]] m. popiežius [[Inocentas XI]] jį paskyrė [[Neapolis|Neapolio]] arkivyskupu ir Romos šv. Pankratijaus bazilikos [[kardinolas|kardinolu]]. Mirus [[Aleksandras VIII|Aleksandrui VIII]], [[konklava]] tik po penkių mėnesių svarstymų, kaip kompromisinę figūrą tarp [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] siūlytų kandidatūrų, išrinko A. Pignatelli. Iškart po išrinkimo Inocentas XII labai griežtai pasmerkė Bažnyčioje paplitusį [[nepotizmas|nepotizmą]], o [[1692]] m. išleista [[Popiežiaus bulė|bule]] ''Romanum decet pontificem'' apribojo popiežių teisę suteikti kardinolo titulus giminaičiams bei pasipelnymą iš Bažnyčios nuosavybės, ją nuomojant dvasininkų giminaičiams. Popiežiaus valstybėje reformavo Bažnyčios teisingumo sistemą. Užsienio politikoje bendradarbiavo su Prancūzija, po [[Karolis II Pamišėlis|Karolio II]] mirties, palaikė [[Burbonai|Burbonų]] kandidatūrą į [[Ispanijos karalius|Ispanijos sostą]]. Palaidotas [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]].