Urbonas VI: Skirtumas tarp puslapio versijų

|titulas=202-asis [[Popiežiuspopiežius]]

'''Popiežius Urbonas VI''' (pasaulietinis vardas – ''Bartolomėjas Prinjanas'', [[1318]] m. [[Itris (miestas)|Itryje]], [[Italija|Italijoje]] – [[1389]] m. [[spalio 15]] d. [[Roma|Romoje]]) – [[popiežius]] [[1378]]-[[1389]] m. Garsėjo savo despotišku charakteriu.

Gimė mažame Itrio miestelyje vidurio Italijoje. Anksti tapo vienuoliu ir [[kazuistika|kazuistu]], mokėsi [[Avinjonas|Avinjone]]. [[1364]] m. paskirtas pietinės Italijos AcerenzaAčerencos miesto arkivyskupu. [[1377]] m. tapo [[Baris (Italija)|Bario]] arkivyskupu. [[1378]] m. mirus popiežiui [[Grigalius XI|Grigaliui XI]], kuris 1377 m. grįžo iš vadinamosios Avinjono nelaisvės, Romos gyventojai ėmė reikalauti išrinkti naujuoju popiežiumi italą, bijodami, kad prancūzų kilmės popiežius vėl grįš į Avinjoną. 1378 m. [[balandžio 8]] d. vykusi [[konklava]] buvo labai įtempta. Susirinkę ginkluoti vietos gyventojai uždarė miesto vartus ir neleido kardinolams išvykti iš Romos. Iš 16 buvusių Romoje kardinolų, 11 buvo prancūzai, kurių daugelis norėjo popiežiumi rinkti prancūzų kardinolą. Dėl patirto gyventojų spaudimo, [[konklava]] kaip kompromisinį variantą popiežiumi išrinko BartolomėjųBartolomėją Prinjaną. Pasklidus gandams, kad popiežiumi išrinktas kitas kardinolas ir dėl kilusios sumaišties naujasis popiežius buvo karūnuotas [[balandžio 10]] d.

Iškart po išrinkimo, popiežius Urbonas VI ėmė reikalauti, kad kardinolai ir kurija neimtų dovanų, pensijų ir kyšių; buvo ypač nusiteikęs prieš dvasininkus ne italus bei atsisakė grįžti į Avinjoną. Naujasis popiežius kardinolais paskyrė 24 italus. Įsižeidę dėl popiežiaus elgesio, dalis kardinolų susirinko [[Ananjis|Ananjyje]]. [[Arlis|Arlio]] arkivyskupas į Ananjį atgabeno ir popiežiaus [[tiara|tiarą]] bei kitas jo brangenybes. Urbonas VI pareikalavo suimti Arlio arkivyskupą. Ananjyje susirinkę dauguma popiežių Urboną VI rinkusių kardinolų (15 prancūzų ir 3 italai) 1378 m. [[rugpjūčio 9]] d. anuliavo sprendimą dėl Urbono VI išrinkimo, o [[rugpjūčio 20]] d. paskelbė, kad popiežiaus [[Sede vacante|sostas laisvas]]. [[Rugsėjo 20]] d. jie naujuoju popiežiumi paskelbė išrinkę Klemensą VII ir su juo grįžo į [[Avinjonas|Avinjoną]]. Šių rinkimų metu trys italų kardinolai susilaikė, už Klemensą VII balsavo tik prancūzų kardinolai. Abu popiežiai paskelbė vienas kitam [[Anatemaanatema]]s. Prasidėjo Vakarų Bažnyčios Didžioji [[schizma]]. Jos metu Urboną VI palaikė [[Šventoji Romos Imperijaimperija]], [[Vengrija]], [[Lenkija]], Skandinavijos valstybės ir [[Anglija]]. [[Prancūzija]], [[Ispanija]], [[Portugalija]], [[Škotija]], Neapolio karalystė rėmė Klemensą VII.

Kadangi Vatikanas buvo labai arti [[ŠventoŠventojo Angelo pilis|ŠventoŠventojo Angelo pilies]], kurią tuo metu kontroliavo priešiškai nusiteikusi prancūzų įgula, popiežius Urbonas VI gyveno TresteverėsTrasteverės rajone, vakarinėje [[Tibras|Tibro]] upės pusėje. Antipopiežius Klemensas VII tikėjosi su Romos apylinkėse plėšikavusių bretonų ir sąjungininkų pagalba užimti miestą. Bretonai pro vienerius Romos vartus buvo įsiveržę į miestą ir surengė vietos gyventojų žudynes. Po jų Urbonas VI pasamdė būrį karių, kurie sumušė Romos apylinkėse plėšikavusius bretonus. Klemensas VII pabėgo į Avinjoną. Tuo tarpu Urbonas VI 1379 m. balandį privertė nuo rudens apsiaustą prancūzų įgulą pasitraukti iš ŠventoŠventojo Angelo pilies. Užėmę pilį, romiečiai ją sugriovė. Klemensas VII Avinjone atkūrė savąją administraciją.