12:58, 11 vasario 2012 versija taisyti 78.57.235.102 (aptarimas) →‎Leksikologijos atšakos ← Prieš tai darytas keitimas		21:23, 11 vasario 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 693 keitimai S Atšauktas naudotojo 78.57.235.102 (Aptarimas) darytas keitimas 3782935 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Leksikologija''' ([[gr.]] ''leksikos'' „priklausantis žodžiui“ + ''logos'' „mokslas“) – [[kalbotyra\|kalbotyros]] šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną ([[leksika\|leksiką]]). Terminas ''leksikologija'' atsirado apie [[1820]] m., nors leksikologija buvo užsiiminėjama ir anksčiau. Leksikologija tyrinėja kalbos leksiką kaip tam tikrą [[sistema\|sistemą]], tarp kurios elementų egzistuoja dialektiniai ryšiai. Leksikos objektas yra [[žodis]]. Ji tyrinėja žodžius reikšmės, kilmės, vartojimo sferų, raidos ir stilistiniu požiūriu. == Leksikologijos ~~Lopiškos~~atšakos == * Bendroji leksikologija – leksikologija, tirianti įvairių kalbų žodyno reiškinius, sprendžianti problemas, bendras visų kalbų leksikai. * Specialioji leksikologija – leksikologija, nagrinėjanti vienos kurios nors kalbos leksiką. * Lyginamoji leksikologija – tirianti įvairių kalbų leksikos bendrumus ir skirtumus. * Kompiuterinė leksikologija užsiima kompiuteriniais žodynų ir jų turinio tyrimais. Eilutė 16: Prie leksikologijos šliejasi [[frazeologija]], tirianti pastovius, sustabarėjusius žodžių junginius, vadinamuosius frazeologizmus, kurių reikšmė nutolusi nuo juos sudarančių žodžių reikšmės, pvz.: dėti į akį „miegoti“, išlindo yla iš maišo „paaiškėjo apgaulė, blogas darbas“. Leksikologijai artima sritis yra [[leksikografija]] – žodynų sudarinėjimo teorija ir praktika. == Žodžių skirstymas == Pagal kilmę žodžiai skirstomi į ''savuosius'' žodžius ir ''skolinius''. Savieji žodžiai, arba veldiniai, sudaro seniausią kalbos žodyno klodą. Lietuvių kalboje dalis veldinių paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų, pvz.: ''akis'', ''brolis'', ''motina'', ''trys''. Skoliniai - – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai ar kitokie kalbos elementai: priešdėliai, priesagos, žodžių junginiai. Žodžiai, padaryti iš kitų – ''pamatinių'' – žodžių, yra ''dariniai'' pvz.: ''degalinė'' (: degalai), ''kepinys'' (: kepti), ''pastogė'' (: po stogu). Juos tiria [[žodžių daryba]]. Pagal reikšmę žodžiai gali būti [[homonimas\|homonimai]] – vienodai skambantys, bet turintys skirtingą reikšmę, pvz.: ''kasa'' (plaukų) ir ''kasa'' (banko); [[sinonimas\|sinonimai]] – vienodą arba artimą reikšmę turintys žodžiai, pvz.: ''kiškis'' ir ''zuikis''; [[antonimas\|antonimai]] – priešingos reikšmės žodžiai, pvz.: ''diena'' – ''naktis'', ''juodas'' – ''baltas''. == Šaltiniai ==

Leksikologija: Skirtumas tarp puslapio versijų