Olandų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skirtingai nei kitos kolonijinės Europos valstybės, Nyderlandai nesistengė įdiegti savo kalbos vietinių gyventojų tarpe. Vis dėlto, XIX a. pabaigoje susiformavęs vietinis elitas galėjo pakankamai gerai kalbėti ir suprasti olandiškai, nes dirbo valstybinėse įstaigose ir plėtė verslo ryšius. Nepaisant to, olandų kalbos mokymas niekada netapo privalomas, siekiant išvengti neramumų kolonijoje. Priešingai, skatintas vietinių kalbų, pvz., [[malajų kalba|malajų]], mokymasis. Todėl [[1940]] m. olandų kalbą mokėjo tik ~2% indoneziečių. Tik [[1928]] m., kai nacionalinio judėjimo veikėjai pasitelkė malajų kalbą kaip priemonę priešintis kolonizatorių įtakai, olandų kalba įtraukta į mokymo programas, tačiau dėl [[1942]] m. Japonijos invazijos į Indoneziją ir [[1949]] m. paskelbtos nepriklausomybės šis sprendimas nepaliko ryškesnių rezultatų ir olandų kalba tebevartojama retai.

 

 

Be to, iš olandų kalbos paveldėta ir žodžių daryba (pavyzdžiui, ''rumah sahit'' reiškia tą patį, ką ir ''ziekenhuis'' - ''ligonių namai'' arba tiesiog ligoninė). Dėl to indonezietiškasis malajų kalbos variantas skiriasi nuo kitų šios kalbos variantų.