Industrializacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Industrializacija''', arba '''industrinė revoliucija''' - procesas, kuriam būdingi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, ir kurio metu [[visuomenė]] pereina iš priešindustrinės (kai sukaupto kapitalo kiekis yra sąlyginai žemas) į [[pramonė|industrinę]] stadiją. Šie [[socialinis|socialiniai]] ir [[ekonomika|ekonominiai]] pokyčiai glaudžiai susiję su [[technologija|technologinėmis]] naujovėmis, ypač stambaus masto [[energija|energijos]] gamybos ir [[metalurgija|metalurgijos]] vystymu. Industrializacija taip pat siejama su tam tikrais [[filosofija|filosofijos]] pokyčiais arba kitokiu požiūriu į gamtą, tačiau galima ginčytis, ar šie filosofiniai pokyčiai kyla iš industrializacijos, ar atvirkščiai.

Pirmoji industrinė revoliucija kilo [[Didžioji BritanijaJK|D. Britanijoje]] [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XIX amžius|XIX a.]] Antrąja industrine revoliucija laikomas vėlesnis, ne tokių drastiškų pokyčių laikotarpis, kuomet plačiai paplito [[elektros energija]], [[vidaus degimo variklis]] ir [[konvejeris|konvejeriai]].

Daugumoje priešindustrinių šalių gyvenimo lygis neviršijo išgyvenimo - didžioji gyventojų dalis gaminosi tiek produktų, kiek jiems reikėjo tam, kad išgyventų. Tiesa, kai kurios tautos, kaip [[Senovės Graikija|Senovės Atėnai]], buvo išvysčiusios prekybą, ir todėl jų turtas gerokai viršijo išgyvenimo lygį. Daugumą priešindustrinių šalių dažnai užklupdavo [[badas]], nors kai kurios, pvz., XVII-XVIII a. [[Nyderlandai]] ir [[Anglija]] bei XV a. Italijos miestai-valstybės sugebėjo išsilaisvinti iš bado ciklo vystydamos prekybą ir žemės ūkio sektoriaus komercializaciją. Nustatyta, jog XVII a. Nyderlandai importuodavo beveik 70% reikalingų grūdų, o V a. pr.Kr m. e. Atėnai įsiveždavo 75% bendrai suvartojamo maisto.