Perudžinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1500]] m. Sienos bankininkas [[Agostino Chigi]] apskelbė Perudžiną geriausiu dailininku Italijoje, tačiau jau iškart po to jo autoritetas smuko kartu su talentu. Pasikartojantys motyvai ir tam tikras jo darbų sentimentalumas tapo pernelyg akivaizdūs ir atgyvenę lyginant su Leonardo da Vinčio talentu, kuris tuo metu užvaldė Florenciją. Apie [[1502]] m. [[Isabella d'Este|Izabelė d’Estė]] užsakė paveikslą savo San Giorgio pilyje [[Mantuja|Mantujoje]]. Po įvairių susirašinėjimų Perudžinas baigė „Meilės kovą su tyrumu“ (dabar [[Luvras|Luvre]]), kuriuo Izabelė liko nelabai patenkinta. [[Mikelandželas]] į akis Perudžiną pavadino nevykėliunetikusiu menemenininku, dėl ko pastarasis kreipėsi į teismą dėl įžeidimo, tik be didelių rezultatų. Iki [[1504]] m. Perudžinas atliko altoriaus poliptiką ''Certosa di Pavia'' vienuolyne, tikriausiai paskutinį įkvėptą savo darbą (fragmentai išsklaidyti po pasaulį). Apie [[1504]] m. Perudžinas gavo užsakymą Santissima Annunziata bažnyčioje Florencijoje - pabaigti didžiojo altoriaus tapybą, kurią buvo pradėjes [[Filippino Lippi|Filipinas Lipis]], tačiau nebaigė dėl mirties. Šis jo darbas, nepaisant didelio užmojo, susilaukė negailestingos kritikos ir pašaipos iš kitų dailininkų ir publikos - esą dailininkas taip ilgai atidėliojo altoriaus atidarymą tam, kad nuslėptų kaip mažai ties juo dirbo. Į tai Perudžinas atsakęs, kad ankstesni jo darbai buvo neblogesni, tačiau jais buvo žąvimasižavimasi, o, kad dabar tokiais pat darbais nesižavima, tai jis čia nieko negali padaryti.

Po nesėkmės Florencijoje Perudžinas grįžo į Perudžą darbui ties poliptiku San Agostino (Šv. Augustino) bažnyčioje. Apie [[1507]]-08 m. dirbo [[Vatikanas|Vatikane]] popiežiaus [[Julijus II|Julijaus II]]-ojo kvietimu. Tačiau tai buvo paskutinis reikšmingas Perudžino užsakymas, kurio jam taip ir nepavyko įgyvendinti, nes visus darbus [[popiežius]] perleido jo buvusiam mokiniui Rafaeliui. Grįžęs į Perudžą, Romos popiežiams ir Florencijos didikams dirbęs dailininkas nestokojo užsakymų provincijoje. Svarbiausiu jo darbu tapo San Agostino poliptikas, ties kuriuo Perudžinas užtruko bendrai paėmus apie 20 metų. Gyvenimo pabaigoje dailininkas buvo susikrovęs nemaža turto, įsigijęs namų Florencijoje. Po Rafaelio mirties dailininkas užbaiginėjo šio nebaigtus darbus Perudžoje. Pietras Perudžinas mirė nuo [[Maras|maro]] ''Fontignano'' miestelyje, kuriame dirbo paskutinius gyvenimo metus. Palaidotas bendrame nežinomame maro aukų kape.