XII amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 31:
* '''[[1112 m. ]]''' - [[Jotvingiai|jotvingius]] puolė ir nugalėjo Volynės kunigaikščio Jaroslavo vedami pulkai.
* '''[[1113 m.]]''' - Rusų kunigaikščiai suruošė žygį į Jotvingija.
* '''[[1114 m.]]''' - Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštiskun. Živinbudas apsiginė nuo Minsko kunigaikščiokun. Glebo Vseslavičiaus karinių užpuolimu, puolė Minsko kunigaikštystė, apiplešė ją ir sudegino Minską.
* Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai.
* '''[[1116 m. ]]''' - Lenkijos kunigaikštis [[Boleslovas III Kreivaburnis]] po 17 metų trukusių kovų įveikė Pamarius ir privertė prūsus jam mokėti duoklę.
* Perejaslavlio kunigaikštis Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
* '''[[1120 m.]]''' - apie Kijevo didžiojo kunigaikščiodk [[Vladimiras Monomachas|Vladimiro Monomacho]] žygį į Lenkiją, kuriame jį lydėjo lietuviai. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1127 m.]]''' - Kijevo kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius nusiaubė [[Polocko kunigaikštystė|Polocką]], ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus ištrėmė į Bizantiją.
* '''[[1129 m.]]''' - apie Vilnių rašoma rusų Voskresensko metraštyje.
* '''[[1131 m.]]''' - Kijevo didysis kunigaikštisdk Mstislavas puolė Lietuvą, ją nusiaubė ir paėmė daug belaisvių. Jo kariuomenei traukiantis, [[lietuviai]] sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį.
* '''[[1138 m.]]''' - benediktinų iš Plocko krikščiuoniška misija Prūsijoje.
* '''[[1140 m.]]''' - arabų kartografas [[Idrisijus|Al Įdrįsi]] tariamai [[Kauno istorija|Kauno vietoje]] pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
Eilutė 51:
* '''[[1161 m.]]''' - '''[[birželio 15]]''' d. danai paėmė [[Palanga|Palangos pilį]] Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų misijas [[Kuršas|Kurše]], kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
* '''[[1162 m.]]''' - mirė Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis Živinbudas. Jo sutuoktinė buvo kunigaikštienė Pajauta (Pajata).
* Polocko kunigaikštiskun. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kunigaikštįkun. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su lietuviais ir visiškai jį sumušė.
* '''[[1164 m.]]''' - Lenkų karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] sudaro sąjunga su Vokiečių imperatoriumi [[Frydrichas I Barbarosa|Fridrichu I Barbarosa]] ir kartų puola Prūsiją. [[Prūsai]] laimi mūšį.
* Gorodcovo kunigaikštiskun. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumūšė Polocko kunigaikštįkun. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kunigaikštiskun. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
* Apie '''[[1165 m.]]''' – [[Naugardas|Didžiajame Novgorode]] atsirado „Prūsų gatvė“.
* '''[[1166 m.]]''' Lenkijos karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. '''[[Rugsėjo 18]]''' d. [[prūsai]] mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo Sandomiro kunigaikštis Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
* Minsko kunigaikštįkun. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kunigaikštiskun. Vseslavas Vasilkovičius su lietuviais.
* '''[[1169 m.]]''' Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
* '''[[1170 m.]]''' - pirataujantys [[kuršiai]] ir [[estai]] buvo aptikti prie Švedijos krantų [[Elandas|Elando salos]] Jarnlokos uosto ir po ilgų bei permainingų kautynių sumušti danais.
* '''[[1174 m.]]''' – [[Mozyrius|Mozyrių]] užpuolė lietuviai.
* '''[[1180 m.]]''' - [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kariuomenė]], kurios sudėtyje buvo ,,lyviai, ir lietuviai”, dalyvavo konflikte tarp dviejų Kijevo kunigaikščių.
* '''[[1181 m.]]''' Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.