Šriftas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dekoratyviniai šriftai naudojami tik kaip grafinės detalės. Tekstui šitokie šriftai niekaip netinka, nes jie dažniausiai sunkiai skaitomi, o sumažinus kai kuriuos įskaityti kone neįmanoma. Dekoratyviniai šriftai turi didžiausią laisvę iš visų šriftų. Jie gali būti kone bet kokie, kad tik būtų galima įžvelgti, kokias raides kokie simboliai atsovaujaatstovauja.

Lygiapločiai šriftai yra tokie šriftai, kurių visi simboliai be išimčių yra vienodo pločio (dažniausiai kituose šriftuose raidės „w“ ir „m“ yra platesnės, o raidė „i“ siauresnė). Pirmieji lygiapločiai šriftai buvo naudojami rašant rašomosiomis mašinėlėmis, kurios parašiuosparašius bet kokią raidę lapą pastumia per vienodą atstumą. Taip pat šitokie šriftai buvo naudojami pirmuosiuose kompiuteriusekompiuteriuose, kurie tekstą gebėjo vaizduoti tik vienu standartiniu šriftu. Dabartiniuose kompiuteriuose, kurie gali vaizduoti bet kokį įdiegtą šriftą, lygiapločiai šriftai vis dar plačiai naudojami [[programavimas|programavime]] ir išdėstant tekstą lentelės forma paprastu tekstu.

Puošybinių šriftuose ({{en|dingbat}}) raidžių vietas atsojaatstoja įvairūs paveikslėliai: rodyklės, žmonių veidai, specialūs simboliai ar pan. Žinomiausi puošybiniai šriftai yra [[Webdings]] ir [[Wingdings]] trilogija.