Inkstas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.5.4) (robotas Pridedama: bn:বৃক্ক |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
Galutinis inkstas (''matanephros'') formuojasi iš uodeginės tarpinės [[mezoderma|mezodermos]] dalies, tarpinio inksto latako išaugos ([[šlapimtakis|šlapimtakio]] pumpuras) bei nefrogeninio [[epitelis|epitelio]]. Iš pradžių iš tarpinės [[mezoderma|mezodermos]] susidaro metanefrogeninė užuomazga, prie kurios iš tarpinio inksto latako apatinės dalies priartėja Volfo latako (''ductus mesonephricus'') atauga, sudaranti ne tik [[šlapimtakis|šlapimtakį]], bet ir inksto geldeles, taureles ir surenkamuosius kanalėlius. Inksto žievė ir joje esantys nefronai formuojasi iš metanefrogeninės užuomazgos (''cappa nephrogenica''). Vėliau nefronai susijungia su surenkamaisiais inksto kanalėliais.
== Anatominė ir histologinė sandara ==
== Inkstų padėtis ==▼
=== Inkstų
Inkstai, gaubiami [[riebalinis audinys|riebalinio]] ir [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]], guli už pasieninės
==== Inkstų sąsaja su kaulais ====
Abiejų inkstų padėtis nėra visiškai [[simetrija|simetriška]]. Kairysis inkstas, būdamas šiek tiek ilgesnis ir siauresnis, guli arčiau kūno vidurio linijos nei dešinysis.
Žmogaus inkstų padėtis kinta 2-3 cm, vykstant [[kvėpavimas|kvėpuojamiesiems judesiams]] ar keičiantis kūno padėčiai. [[Moteris|Moters]] inkstai esti šiek tiek žemiau, o [[naujagimis|naujagimio]] - gerokai žemiau negu suaugusiojo, o jų apatiniai galai beveik siekia [[klubakaulis|klubakaulių]] skiauteres.
Atliekant ligonio klinikinį tyrimą, inkstai paprastai yra sunkiai apčiuopiami, nors patyrusiam tyrėjui pavyksta apčiuopti apatinius inkstų, ypač dešiniojo, galus, kai viena ranka gilyn spaudžia gulinčių liesų žmonių priekinę pilvo sieną, šiems įkvėpus ir sulaikius kvėpavimą, o kita ranka priešinga kryptimi giliai spaudžia užpakalinę pilvo sieną, žemiau [[šonkaulis|šonkaulių]].
Dešiniojo inksto viršutinis galas siekia XII [[šonkaulis|šonkaulį]], o kairiojo XI ar XII [[šonkaulis|šonkaulius]].
Inkstus nuo
Ramiai kvėpuojant ir gulint ant nugaros inkstų vartai yra ties L1 [[slankstelis|slaksteliu]]. Kairiojo inksto vartų vidurys prievarčio plokštumoje yra ties L1 [[slankstelis|slankstelio]] kūno viršutiniu kraštu arba per vieno piršto plotį nuo IX kairiojo [[šonkaulis|šonkaulio]] kremzlės priekinio galo. Dešiniojo inksto vartai prievarčio plokštumoje yra 1-2 cm žemiau, arba ties L1 [[slankstelis|slankstelio]] kūno apatiniu kraštu. Apatiniai inkstų galai 5-8 cm nutolsta nuo kūno vidurio plokštumos. Kairiojo inksto galas esti ties pošonkauline plokštuma (
Iš nugaros tiriamo kairiojo inksto vartų centras yra ties L1 [[slankstelis|slankstelio]] keterine atauga, apie 5 cm nuo kūno vidurio plokštumos, o jo apatinis galas aptinkamas 5 cm virš kairiosios [[klubakaulis|klubakaulio]] skiauterės.
==== Inkstų sąsaja su kitais vidaus organais ====
Dešiniojo inksto priekinio paviršiaus viršų dengia dešinysis [[antinkstis]]. Kiek žemiau šį paviršių liečia [[kepenys|kepenų]] dešiniosios skilties apatinis paviršius, čia inkstą nuo [[kepenys|kepenų]] skiria
Vidinis inksto kraštas priglunda prie [[dvylikapirštė žarna|dvylikapirštės žarnos]] nusileidžiančiosios dalies ir [[gaubtinė žarna|gaubtinės žarnos]] dešiniojo linkio, o prie jo apatinio galo priartėja [[plonoji žarna|plonosios žarnos kilpos]]. Tą dešiniojo inksto priekinio paviršiaus plotą, kuris susiliečia su [[kepenys|kepenimis]] ir [[plonoji žarna|plonąja žarna]], apgaubia inksto fascija, į priekį nuo jos yra pasieninė [[pilvaplėvė]].
Kairiojo inksto priekinio paviršiaus viršutinį galą dengia kairysis [[antinkstis]], žemiau jo inkstas liečiasi su [[blužnis|blužnimi]], o ties viduriu - su [[kasa]]. Tarp [[blužnis|blužnies]] ir [[kasa|kasos]] sąlyčio su inkstų plotu likusį tarpelį liečia taukinės maišo (
Abiejų inkstų užpakaliniai paviršiai, dengiami [[riebalinis audinys|riebalinio audinio]], bet nedengiami
=== Inksto dangalai ===
==== Skaidulinė kapsulė ====
Inksto išorę gaubia stipri, plona, blizganti, galinti nedaug išsitempti, persišviečianti skaidulinė kapsulė
Kapsulę sudarančio jungiamojo audinio pluošteliai įsiskverbia į šio organo gilumą ir žievėje sudaro akimi nepastebimas tarpskiltelines pertvarėles, įeina į kitų inksto stromos elementų sudėtį. Antį išklojantis kapsulė audinys įsipina ir į geldelės, taurelės bei antyje išsišakojančių kraujagyslių adventiciją.
eilutė 58 ⟶ 59:
Sergant kai kuriomis inkstų ligomis, kapsulė sustorėja ir tvirtai suauga su išoriniu inksto paviršiumi. Ištikus traumai, įplyšus inktų žievės ir šerdies medžiagai, po kapsule gali susikaupti kraujo - susidaro subkapsulinė hematoma, kuri gana dažnai supūliuoja. Dauginių inksto įplyšimų ir perplyšimo atvejais prakiūra ir geldelė, sužalojama skaidulinė kapsulė ir susidaro įvairaus dydžio paranefrinė urohematoma.
==== Riebalinė inksto kapsulė ====
Riebalinė kapsulė, gulinti prie pilvo ertmės užpakalinės sienos, padeda sudaryti inksto guolį, suvienodina inksto aplinkos temperatūrą, amortizuoja smūgius, padeda išlaikyti inkstą įprastinėje padėtyje. Žmogui sublogus, riebalinio audinio kiekis apie inkstus sumažėja, jie gali pasidaryti paslankesni (
==== Inksto fascija ====
Atskirai kievieną inkstą ir jo riebalinę kapsulę iš priekio ir užpakalio supa inksto fascija (
===
[[Vaizdas:Kidney PioM.png|thumb|left|250px|Inksto pjūvis: 1 - piramidės, 2-tarpskiltinė arterija, 3 - inksto arterija, 4 - inksto vena, 5 - inksto vartai, 6 - inksto geldelė, 7 - šlapimtakis, 8 - mažosios taurelės, 9 - inksto kapsulė, 10 - apatinis galas, 11 -viršutinis galas, 12 - tarpskiltinė vena, 13 - nefronas, 14 - inksto antis, 15 - didžiosios taurelės, 16 - inksto (piramidės) speneliai, 17 - inksto šulai]]
Skiriamos dvi pagrindinės inksto dalys:
* '''Žievė''' (
* '''Šerdis''' (
Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas yra inksto kūnelio ir kanaliukų sistema, vadinama nefronu.
==== Nefrono sandara ====
Inkstuose yra apie 2 mln. nefronų. Vieno nefrono ilgis – 22 mm. Pagrindinė jo funkcija – išskirti iš [[kraujas|kraujo]] organizmui nereikalingas ar net žalingas medžiagas.
Nefronas – inksto struktūrinis bei funkcinis vienetas, sudarytas iš pradinės dalies – inksto kūnelio (''corpusculum renis'') ir inksto kanaliukų.
===== Inksto kūnelis =====
[[Vaizdas:Histology-kidney.jpg|thumb|right|Histologinė nefrono sandara: 1-inksto kūnelis (matosi kapsulė ir glomerulas, 2-artimasis vingiuotasis kanalėlis, 3-tolimasis vingiuotasis kanalėlis]]
Inksto kūnelį sudaro taurelės formos [[kapsulė]] (dar vadinama Baumano kapsule), mezanginės ląstelės ir [[kapiliarų kamuolėlis]] ({{la|glomerulus}}). Kapsulę sudaro visceralinis (vidinis) bei parietalinis (pasieninis) lapeliai. Tarp šių lapelių yra kapsulės ertmė.
eilutė 93 ⟶ 94:
Ten, kur kamuolėlių kapiliarų kilpą ne visiškai gaubia kapsulės vidinio lapelio pamatinė membrana, yra šakotų kamuolėlio vidaus mezanginių ląstelių. Jos gali [[fagocitozė|fagocituoti]], kartais [[mitozė|mitoziškai]] daugintis. Kamuolėlio vidaus mezanginės ląstelės nutysta iki užkamuolinių mezanginių ląstelių, įeinančių į pakamuolinio komplekso ({{la|complexus juxtaglumuralis}}) sudėtį.
===== Inksto kanaliukai =====
[[Vaizdas:Kidney nephron.png|thumb|left|300px|Inksto nefrono ir surenkamojo kanaliuko struktūra ir išsidėstymas žievėje ir šerdyje]]
Nuo kapsulės prasideda I eilės vingiuotas kanaliukas, kuris pereina į tiesųjį. Tiesusis kanaliukas, leisdamasis ir kildamas sudaro Henlės kilpą, kurios pabaigoje yra II eilės vingiuotas kanaliukas. Pastarasis pereina į tiesųjį surenkamąjį kanaliuką (jau nebepriklauso nefronui), kuris atsiveria piramidės spenelyje.
eilutė 113 ⟶ 114:
</gallery>
==== Surenkamasis vamzdelis ====
[[Vaizdas:Pakamuolinis kompleksas.jpg|thumb|right|400px|Pakamuolinio komplekso struktūra]]
Surenkamieji vamzdeliai (20-22 mm ilgio) nėra nefrono dalys. Kiekvienas nefrono tolimasis vingiuotasis kanalėlis (2 eilės vingiuotasis kanalėlis) trumpomis ataugomis jungiasi su surenkamaisiais kanalėliais. Prasidėję spindulinėje (''pars radiata'') srityje, surenkamieji kanaliukai inksto šerdies viduje susijungia į stambius (200-300 μm skersmens) Belinio latakus ir atsiveria į piramidžių spenelius. Surenkamojo kanalėlio epitelis kubinis (artimosiose dalyse) ir stulpinis (tolimosiose dalyse). Mikroskopiškai matomos dviejų rūšių epitelinės ląstelės: šviesios, turinčios mažai organelių, (manoma, svarbios vandens reabsorbcijai) ir tamsios - panašios į skrandžio dugno liaukų dengiamąsias ląsteles. Pastarųjų ląstelių kiekis priklauso nuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros, todėl manoma, kad jos susiję su šlapimo rūgštinimu.
==== Pakamuolinis komleksas ====
Pakamuolinis komleksas (''comlexus juxtaglomerularis'') yra prie inksto kūnelio ir sudarytas iš aferentinės arteriolės vidurinio slauksnio pakitusių raumeninių ląstelių (jukstaglomerulinės ląstelės) ir tankiosios dėmės({{la|macula densa}}), ląstelių. Šiam aparatui taip pat priklauso šviesios užglomerulionio mezangijaus ląstelės.
Pakamuolinės ląstelės savo citoplazmoje turi 10-14 nm dydžio granulių ir gamina [[reninas|reniną]]. Reninas atskiria nuo kraujo plazmos α2 globulino [[angiotenzinogenas|angiotenzinogeno]] dekapeptidą [[angiotnzinas|angiotenziną I]]. Šį iš karto veikia angiotenziną konvertuojantis fermentas (AKF), kuris paverčia jį oktapeptidu [[angiotenzinas|angiotenzinu II]]. Angiotenzinas II sukelia ryškią aferentinių ir eferentinių arteriolių vazokonstrikciją (susitraukimą), todėl mažiną inkstų kraujotaką, didina [[vazopresinas|antidiurezinio hormono (ADH)]] išskyrimą ir troškulio pojūtį, [[antinkstis|antinksčiuose]] daugiau išsiskiria [[aldosteronas|aldosterono]] ir [[katecholaminai|katecholaminų]].
==== Inksto taurelės ir geldelė ====
[[Vaizdas:Kidney.JPG|thumb|right|280px| Perpjautas [[kiaulė]]s inkstas: ruda spalva - inksto žievė, rudai raudona - inksto šerdis (piramidės), šiek tiek rausva - inksto mažosios ir didžiosios taurelės bei geldelė]]
Šlapimas išteka pro spenines angutes į mažąsias inkstų taureles ({{la|calyces renales minores}}). Kiekvienas spenelis arba kartais net ir keli speneliai yra apsupti trumpų vamzdelių, vadinamų mažosiomis taurelėmis. Mažąja taurele prasideda šlapimo takai, esantys ne inkste (jie yra inksto antyje, ''sinus renalis''). Jų siena sudaryta iš gleivinės ir jungiamojo audinio bei lygiųjų raumenų skaidulų. Raumeninės skaidulos apie inksto spenelį (''papilla renalis'') sudaro sustorėjimą - žiedą, kuris svarbus šlapimo tėkmei reguliuoti.
eilutė 130 ⟶ 131:
Didžiosios taurelės susijungia į inksto geldelę ({{la|pelvis renalis}}). Inksto geldelė - tai piltuvelio formos latakas, kurio siaurėjanti dalis betarpiškai pereina į šlapimtakį (''ureter''). Geldelių siena panašios struktūros kaip taurelių ir sudaryta iš gleivinės, raumeninio bei išorinio dangalo (adventicijos). Gleivinę dengia pereinamasis epitelis, kurį sudaro 2-3 ląstelių sluoksniai. Plona pamatinė epitelio membrana remiasi į savitąjį gleivinės dangalą, kuriame daug elastinių skaidulų, [[limfocitas|limfocitų]], veninių tinklų. Raumeninį dangalą sudaro vidinis išilginis ir išorinis žiedinis sluoksniai.
=== Kraujo apytaka inkstuose ===
Inkstai vystosi mažąjame dubenyje. Po to kyla į viršų, į tą padėtį, kurioje yra. Palaipsniui, inkstui kylant į viršų, į jį įauga naujos arterijos, kurios jį maitina. Senosios arterijos degeneruoja.
eilutė 137 ⟶ 138:
Apie 30 % atvejų inkstuose yra papildoma arterija vadinama priedine arterija (''arteria accesoria''), kuri dažniausiai atsišakoja nuo apatinės arba viršutinės pasaito arterijos.
=== Inkstų inervacija ===
Į inkstą palei bendravardes kraujagysles ateina pilvinės aortos nervinio rezginio (''plexus aortae abdominalis'') skaidulos. Be simpatinių nervinių skaidulų, čia yra ir klajoklio nervo (''n. vagus''), juntamųjų ir parasimpatinių skaidulų bei juntamųjų skaidulų iš somatinių - apatinių krūtininių ir juosmeninių - nugarinių nervų. Visos jos sudaro inkstų nervinį rezginį (''plexus renalis''). Inkstų rezginio nervinės skaidulos išplinta organo žievinėje ir šerdinėje medžiagoje, inervuoja kūnelių ''vas afferens'' (''vas efferens'') bei kitas inksto arterijos šakas (vazomotorinė inervacija), inksto taurelių ir lygiuosius raumenis.
|