Krymo totoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pnb:کریمیائی تاتار |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Krymo totoriai atsirado kaip tauto Krymo chanato laikais. Krymo chanatas buvo viena stipriausių iki XVIII a. Rytų Europos valstybių, kurią įkūrė turkiškai kalbantys musulmonai. Krymo totoriai priėmė Islamą XIII a. ir nuo to laiko Krymas tapo vienu iš jo centrų. Pasak barono Iosif Igelström 1783 m. Kryme buvo 1600 mečečių ir religinių mokyklų. Bakchysarajuje chanas Meñli I Giray pastatė Zıncırlı Medrese ("Grandinės [[medresė]]"), seminariją, į kurią įeinat pro duris kiekvienas turėdavo pasilenkti, dėl kabančios grandinės. Tai simbolizavo Krymo visuomenės pagarbą mokslui. Meñli I Giray taip pat pastatė didelę mečetę pagal [[Sofijos soboras|Sofijos]] soboro modelį, bet ji sugriuvo XIX a. vidury. Vėliau chanai pastatė Hansarajaus rūmus, kurie išliko iki šių dienų. Sahib I Giray savo rūmuose rėmė mokslininkus ir menininkus. Krymo chanatas tapo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] protektoratu [[1475]] m., kai turkų generolas Gedik Ahmed Paša užėmė Krymo pietinę pakrantę. Dėl šios sajungos chanatas išliko iki XVIII a.
Iki XVIII a. pradžios Krymo totoriai buvo žinomi dėl dažnų, kartais kasmetinių reidų į Ukrainą ir Rusiją<ref name="matsuki">"[http://www.econ.hit-u.ac.jp/~areastd/mediterranean/mw/pdf/18/10.pdf The Crimean Tatars and their Russian-Captive Slaves]" (PDF). Eizo Matsuki, ''Mediterranean Studies Group at Hitotsubashi University.''</ref>. Masinė vergų prekyba su turkais ir Vidurine Azija buvo Krymo ekonomikos pagrindas<ref name="matsuki"/>. Vienas svarbiausių prekybos centrų ir vergų turgų buvo [[Feodosija|Kefė]]<ref name="matsuki"/>. Kai kurie tyrinėtojai paskaičiavo, kad totoriai pardavė į vergiją 3 mln. žmonių, daugiausiai ukrainiečių, bet ir [[rusai|rusų]], [[lenkai|lenkų]], baltarusių per vadinamąjį "stepės derliaus" rinkimą<ref>{{cite web|title=Black Slaves, Arab Masters|url=http://www.frontpagemag.com/Articles/ReadArticle.asp?ID=17747|publisher=Frontpage Magazine|date=18. April 2005|author=Andrew G. Boston|accessdate=2011-01-08}}</ref><ref>Alan Fisher, Muscovy and the Black Sea Slave Trade - Canadian American Slavic Studies, 1972, Vol. 6, pp. 575-594</ref>. Kita
Rusijos-Turkijos karas [[1768]]-[[1774]] m. baigėsi rusų pergale ir Küçük Kaynarca sutartimi (1774 m.) Krymas tapo nepriklausomas, turkai atsisakė teisės jį saugoti. Po politinių neramumų Kryme, per kuriuos totoriai ir turkai pažeidė sutartį, Rusija irgi pažeidė sutartį ir prijungė Krymą [[1783]] m. Po prijungimo dėl slavų kolonistų spaudimo Krymo totoriai pradėjo keltis į Osmanų imperiją emigracijos bangomis. Emigraciją sukėlė [[Krymo karas]] [[1853]]-1856 m., [[1860]]-[[1863]] m. įstatymai, Rusijos-Turkijos karas [[1877]]-[[1878]] m. Iš 300 tūkst. Krymo totorių emigravo 200 tūkst.<ref>[http://monderusse.revues.org/docannexe1800.html "''Hijra'' and Forced Migration from Nineteenth-Century Russia to the Ottoman Empire"], by [[Bryan Glynn Williams]], ''Cahiers du Monde russe'', 41/1, 2000, pp. 79-108.</ref> Daug totorių emigracijos metu žuvo, nuskendo Juodojoje jūroje. Dabar tų emigrantų palikuonys gyvena Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje.
| |||