Galūnė (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Galūnė''' – po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] einanti kintamoji [[žodis|žodžio]] pabaigos dalis. Ji kinta [[linksniavimas|linksniuojant]], [[asmenavimas|asmenuojant]], keičiant [[Giminė (gramatika)|giminę]], [[Skaičius (gramatika)|skaičių]], [[nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Žodį kaitydami, gauname naują to paties žodžio formą. Iš galūnės matome žodžio giminę, skaičių, linksnį, asmenį, nuosaką, laiką. Kalboje esti nemažai žodžių ir be galūnių.

 

 

=== Nelietuviškos kilmės žodžių galūnės ===

<br>1.1. Su galūne ''-as'':

<br>''Brugmanas'' (''Brugmann''), ''Talinas'' (''Tallinn''), ''Mopasanas'' (''Maupassant''), ''Bodleras'' (''Baudelaire''), ''Volteras'' (''Voltaire''), ''Brauchičas'' (''Brauchitsch''), ''Stiuartas'' (''Stewart''), ''Luvras'' (''Louvres'');

<br>Išimtis: Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: ''Boduenas de Kurtenė'' (''Baudouin de Courtenay'').

 

Parengta pagal 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, 7 punktą

<br>1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).

<br>3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“

<br>4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka)

== Nuorodos ==

{{reflist}}