Ansas Bruožis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ansas Bruožis''' ([[1876]]  m. [[lapkričio 10]] d. [[Martinai]], [[Klaipėdos apskritis]]  – [[1928]]  m. [[gruodžio 27]] d. [[Klaipėda]])  – rašytojas, tautosakininkas, [[Aušra (laikraštis)|aušrininkas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas.

[[1905]]–[[1906]]  m. prekiavo lietuviškomis knygomis savo knygynėlyje Klaipėdoje. 1906  m. dirbo [[Kaunas|Kauno]], [[1906]]–[[1914]]  m. [[Vilnius|Vilniaus]], vėliau  – [[Tilžė]]s, Klaipėdos spaustuvėse.

[[Prancūzai|Prancūzų]] okupacijos metu tarnavo Lietuvos atstovu Klaipėdoje. Vienas iš [[1923]]  m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] organizatorių ir vadovų. [[1923]]–[[1928]]  m. iki pensijos Klaipėdos gubernatūroje pasų stalo viršininkas.<ref>{{VLE|III|536|[[Vaclovas Bagdonavičius, Domas Kaunas, Vladas Žukas]]|Ansas Bruožis}}</ref>

[[Birutė (draugija)|„Birutės“]] draugijos narys. [[1901]]  m. jo iniciatyva įsteigtas „[[Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose]]“, [[1904]]-–[[1905]]  m. jo prezidentas. Nuo [[1902]]  m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] Mažojoje Lietuvoje spausdinamų leidinių techninis prižiūrėtojas ir korektorius. [[1912]]  m. „Jaunųjų Draugijų Santaros“ iniciatorius. [[1914]]  m. Klaipėdoje redagavo laikraštį [[Apžvalga (Tilžė)|„Apžvalga“]], [[1919]]–[[1921]]  m. draugijos [[Santara (draugija)|„Santara“]] sekretorius.<ref>[http://www.lle.lt Lietuvių literatūros enciklopedija]</ref>

1923–[[1926]]  m. spaudos bendrovės „Rytas” priežiūros tarybos narys, lietuvių kultūros organizacijų Klaipėdoje narys. Rinko [[tautosaka|tautosaką]], tyrė Mažosios Lietuvos švietimo, [[Kultūra|kultūros]] istoriją, bibliografavo leidinius.

Bendradarbiavo laikraščiuose „[[Darbininkų balsas]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pasirašinėjo daugiau kaip 20 slapyvardžių, žinomiausi iš jų: ''A. B.'', ''A. B. Klaipėdiškis'', ''Prabočių Anūkas''. Parašė ir parengė spaudai 13 faktografinio pobūdžio knygų. 1914–1915  m. sudarė ir Klaipėdoje redagavo „Lietuvių kalendras“, talkino [[Vaclovas Biržiška|Vaclovui Biržiškai]] leidžiant „Lietuvių bibliografiją“, pateikė duomenų [[Mykolas Riomeris|M. Riomerio]] knygai apie Prūsijos lietuvius (1911  m.).

* Birutė ([[1905]]  m.)

* Apsvaiginą gėrimai. Pasekmės ir jų apkariavimas ([[1905]]  m.)

* Prūsų lietuviai. Peržvalga lietuviškų petacijonų, deputacijonų bei politiškų veikimų ([[1906]]  m.)

* Klaipėdiškių dainos ([[1908]]  m.)

* Prūsų lietuvių raštija ([[1913]]  m.)

* Prūsų lietuvių laikraščiai ([[1914]]  m.)

* Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai ([[1920]]  m.)

* Mažosios Lietuvos politikos veidrodis ([[1923]]  m.)

* Vadovėlis po Klaipėdos kraštą ir žemaičių bei prūsų paribius ([[1924]]  m.)

* Mažoji Lietuva. Jos amžių įvykiai ([[1929]]  m.)

* Erkus Monte arba kryžiokai Prūsuose ir Lietuvoje (Pyrsono apysakėlės vertimas; [[1929]]  m.)

* Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos ([[1935]]  m.)

Savo straipsnius A. Bruožis buvo surinkęs į dviejų tomų knygą ,,Vakaro„Vakaro valandos"valandos“, tačiau ji nebuvo išspausdinta.