Jonas Malala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
Jonas Malala gimė ir mokėsi Antiochijoje, ten dirbo teisėju, tačiau greičiausiai dėl [[540]] m. persų antpuolio pasitraukė į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]]. Taip pat buvojo [[Salonikai|Salonikuose]], [[Panėjus|Panėjuje]].
== Malalo kronika ==
Kronikininką išgarsino jo veikalas „Chronografija“ (''Χρονογραφία'') – 18 tomų istorinių, religinių, mitologinių žinių rinkinys. Pirmieji ir paskutiniai tomai neišliko. Apima pasaulio istoriją nuo [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] mitų iki [[563]] m. [[Justinianas Didysis|Justiniano]] sūnėno Marsijano žygio į Šiaurės Afriką. Jonas Malala plačiai aprašė antikinius mitus, senovės istoriją, ją lygino su Biblijos aprašymais.
„Chronografija“ buvo pagrindinis veikalas, kuriuo rėmėsi vėlesni Bizantijos istorikai, o [[927]] m. Grigorijaus atliktu vertimu į [[bažnytinė slavų kalba|bažnytinę slavų kalbą]] – slavų metraštininkai. Išliko vienintelis Malalo kronikos graikiško teksto [[Oksfordas|Oksfordo]] nuorašas, kurį [[1831]] m. [[Bona|Bonoje]] paskelbė L. Dindorfas. Yra išlikę du kronikos XV a. kronikos bažnytinės slavų kalbos [[nuorašas|nuorašai]]. Vienas jų – ''Archyvinis chronografas'' saugomas [[Maskva|Maskvos]] Centriniame senųjų aktų archyve, kitas – ''Vilniaus chronografas'' – saugomas [[Lietuvos mokslų akademijos biblioteka|Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos]] rankraštyne.{{šaltinis|{{VLE|XIV|131||[[Rimantas Jasas]]. Malalo kronika}}}}
[[1261]] m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai labai svarbus intarpas, vadinamas [[Sovijaus mitas|Sovijaus mitu]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 263–264 psl.</ref>.▼
▲[[1261]] m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai ir religijai labai svarbus intarpas, vadinamas [[Sovijaus mitas|Sovijaus mitu]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 263–264 psl.</ref>. Senovės [[rusai]] lietuvius ir kitas [[baltai|baltų]] tautas, kurios laikėsi [[Baltų religija#Mirusiųjų deginimas|mirusiųjų deginimo]] papročio, pagal Sovijaus vardą vadinę „Sovica“. Kronikoje kalbama apie lietuvių mirusiųjų deginimo paprotį, išvardyti lietuvių dievai.
== Šaltiniai ==
| |||