Vaistiniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Digitalis Purpurea.jpg|thumb|right|200px|[[Paprastoji rusmenė|Paprastosios rusmenės]] preparatai naudojami [[kardiologija|kardiologijoje]]]]

'''Vaistiniai augalai'''  – plati augalų, kurių dalys naudojamos kaip žaliava vaistiniams preparatams, grupė. Priskaičiuojama apie 12 000 [[augalas|augalų]] rūšių, laikomų vaistiniais.

Šie vaistiniai preparatai naudojami medicinoje ir veterinarijoje gydymui bei profilaktikai. Toks gydymas vadinamas [[fitoterapija]]. Kai kurie vaistiniai augalai buvo pirmieji [[vaistai]] žmonijos istorijoje.

Augalai savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų: [[eterinis aliejus|eterinių aliejų]], [[karčiosios medžiagos|karčiųjų]], [[rauginės medžiagos|rauginių]], [[mineralas|mineralinių]] ir skaidulinių medžiagų, [[vitaminas|vitaminų]], [[glikozidas|glikozidų]] bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia [[liga|ligų]] sukėlėjus (žudo [[bakterija]]s), kitos  – veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios  – papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais.

* [[Eterinis aliejus|Eteriniai aliejai]]

* [[Flavonoidai]]

* [[Glikozidai]]

* [[Rauginės medžiagos]]

Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Antžeminėje augalų dalyje jų daugiau susikaupia prieš žydėjimą ir tik pradėjus žydėti. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą [[pavasaris|pavasarį]], kai pradeda brinkti. Lapai ir žiedai  – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, kartais skinant visą žiedyną, kartais  – tik vainiklapius. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vegetacijos pabaigoje [[ruduo|rudenį]]]], visiškai sunykus antžeminei augalo daliai arba anksti [[pavasaris|pavasarį]], vegetacijai neprasidėjus.

Renkant vaistažoles, reikia atsižvelgti į dienos laiką, oro sąlygas. Sultingų augalų, jų lapų, žiedų negalima rinkti po [[lietus|lietaus]] ir anksti rytą, kol dar [[rasa]]. Kitaip jie blogai džiūsta, pakinta natūrali jų [[spalva]], žaliava netenka savo vertės. Geriausiai juos rinkti giedrą dieną, popietinėmis valandomis. Šakniastiebius ir šaknis galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis. Kai kas atkreipia dėmesį į [[mėnulis|mėnulio]] fazes ir paros metą. Daugiausia veikliųjų medžiagų augalai turi auštant  – bet tai sunku apibendrinti.

Renkamos tik pilnai užaugusios, sveikos augalo dalys, o vaisiai ir sėklos  – visiškai prinokę. Negalima skinti nešvarių, šlapių, pageltusių, padžiūvusių, ligų ar kenkėjų užpultų augalų.

Renkant vaistažoles, jas reikia atsargiai krauti į pintines, krepšius, popierinius ar reto [[audinys|audinio]] maišus, kartonines dėžes. Negalima surinktų augalų krauti į dideles krūvas, kad nekaistų. Laikas, leidžiamas nuo surinkimo iki jų padžiovinimo kiekvienai augalo rūšiai skirtingas, tačiau pageidautina, kad jis būtų ne ilgesnis nei 2 valandos. Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Sultingi lapai pradžioje apvytinami, o po to džiovinami. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą nuvalomi, nuplaunami, o stori  – supjaustomi išilgai.

Vaistažolės išdžiūsta per 3-15 dienas. Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Paprastai antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai  – 3  m.

Ją sudaro augalų [[stiebas|stiebai]] su lapais ir žiedais ar [[žiedynas|žiedynais]]. Smulkių augalų stiebai pjaunami žemai, o stambesnių, turinčių storus sumedėjusius stiebus, pjaunama viršutinė jų dalis su žiedais (25-30  cm ilgio). Geriausia žolę pjauti tik prasiskleidus pirmiesiems žiedams ([[jonažolė]], [[čiobrelis]], [[pelynas]]) arba tik išryškėjus žiedynams ([[lakišius]]).

Lupama nuo jaunų stiebų, [[šaka|šakų]], nukirstų ar išrautų [[medis|medžių]] ir [[krūmas|krūmų]] anksti pavasarį, prasidėjus [[sultys|sulčių]] tekėjimui. Tai sutampa su pumpurų brinkimu. Vaistams tinka žievė ne senesnių kaip 3-4 metų augalų. Lupant žievę, skersai šakos ir stiebo kas 30-40  cm arba ties atsišakojimais daromi skersiniai įpjovimai (žiedai), kurie sujungiami 2-3 išilginiais pjūviais. Po to žievė atkeliama ir nulupama. Taoatliekama mediniu, kauliniu ar plastmasiniu peiliu ([[geležis|geležinis]] netinka, nes žievė pajuoduoja). Netinka sena, suaižėjusi, apsamanojusi žievė. Vaistinė žaliava ruošiama iš [[ąžuolas|ąžuolo]], [[šaltekšnis|šaltekšnio]], [[putinas|putino]] žievės. Negalima lupti žievės nuo augančių medžių ir krūmų, nes likusius be žievės, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai, jie pradeda džiūti. Žievę geriausiai ruošti kirtimuose, kur augalai išrauti ar rengiamasi rauti.

Vaistai  – tai įvairios gydomosios [[tinktūra|tinktūros]], [[mikstūra|mikstūros]], [[tepalas|tepalai]], [[balzamas|balzamai]], [[ekstraktas|ekstraktai]], [[nuoviras|nuovirai]], [[trauktinė]]s, [[ištrauka|ištraukos]], [[užpilas|užpilai]], [[milteliai]], [[tabletė]]s kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios [[vandens procedūros]], [[inhaliacija|inhaliacijos]], daromi [[pavilgai]], [[gydomieji kokteilis|kokteiliai]].

=== Vartojimas ===

<div style="color:#00CC00; background:#efefef;; width: 70%; height:60px; text-align:center">'''Pastaba:''' ''Oficialioji medicina ne visada pritaria alternatyviems gydymo būdams. Netinkamai vartojami preparatai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti Jūsų sveikatai''.<br />'''Prieš naudodami, pasitarkite su gydytoju!'''</div></center>

* [http://www.manosveikata.lt/lt/specialistu-patarimai/vaistazoliu-zinynas Vaistažolių žinynas]