Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 104:
[[Vaizdas:Frenkelio.jpg|thumb|right|Chaimo Frenkelio vila]]
 
=== Poeto Jovaro namas ===
Mūrinis dviejų aukštų Vytauto (buv. Pagyžių) g. nr. 116 namas statytas tarpukaryje. Jo savininkas K. Žukauskas 1927 m. čia įsteigė saldainių fabriką „Aušra". Jame buvo įrengtos modernios mašinos, gamino apie 200 rūšių saldainių, šokoladą, marmeladą. 1928 m. fabriko gaminiai žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune pelnė sidabro medalį. Karui baigiantis, Žukauskai pasitraukė į Vakarus. Po karo miesto valdžios leidimu poetas, knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880–1967) pasirinko šį apleistą namą, kurį atstatinėjo su pažįstamu Dapšiu. Vėliau poetas su šeima gyveno antrame aukšte.
Jovaro memorialinė ir literatūrinė ekspozicija „Literatūros kūrėjų pasaulis ir likimai“. 1986 m. name, kuriame 1946–1967 m. gyveno poetas [[Jonas Krikščiūnas-Jovaras]] atidarytas muziejus, įrengti poeto memorialiniai kambariai. Ekspozicijoje – [[Povilas Višinskis]], [[Žemaitė]], [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Šatrijos Ragana]], [[Matas Untulis]], [[Matas Slančiauskas]], Matas Grigonis, [[Juozas Miliauskas]]-Miglovara, [[Julius Janonis]], [[Kostas Korsakas]], [[Faustas Kirša]], Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis, jų gyvenimas bei kūryba.
1980 m. mirus poeto našlei, namą nutarta paversti muziejumi. 1986 m. rugsėjo 25 d. duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Pirmajame aukšte veikė poetui skirta ekspozicija, antrajame – atkurti du memorialiniai kambariai.
2010 m. atnaujinti poeto J. Krikščiūno-Jovaro memorialiniai kambariai ir parengti informaciniai stendai apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Pirmame aukšte sukurta nauja ekspozicija „XX a. I p. knygynas". Bet kurią eksponuojamą XX a. I pusės knygą, laikraštį ar žurnalą Jūs galėsite pavartyti ar paskaityti čia pat įsikūrusioje skaityklėlėje prie puikaus tarpukario Šiauliuose pagaminto stalo. „Knygyne" galima įsigyti „Aušros" muziejaus suvenyrų: romantiškų tarpukario atvirukų, Šiaulių miesto planų, senųjų Lietuvos žemėlapių, garsaus šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešinių ir XIX a. dailininko Napoleono Ordos litografijų kopijų.
 
=== Chaimo [[Frenkelio vila]] ===