Kanaletas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: th:กานาเลตโต |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16:
Maždaug [[1720]]-ųjų pabaigoje Kanaleto darbų platinimu rūpinosi agentai [[Airija|airis]] Owen McSwiney ir [[Anglija|anglas]] Joseph Smith. Ypač pastarasis – ne tik platino, bet ir pats kolekcionavo Kanaleto darbus (apie [[1762]] m. Joseph Smith kolekciją įsigijo [[Anglija|Anglijos]] karalius [[Jurgis III]]). Norėdamas patenkinti rinką, Kanaletas tarp savo darbų įtraukė [[Kapričė|kapričes]] - istorinių objektų vaizdavimą viename paveiksle, nors realybėje šie objektai yra visiškai skirtingose vietovėse. Po [[1730]] m. Kanaleto rinka išsiplėtė, ir dailininkas jau buvo sukūręs nuosavą mokyklą, kurioje, manoma, tuo metu mokėsi jo sūnėnas [[Bernardo Bellotto]]. Paties Kanaleto stilius pasidarė nuosaikesnis, akademiškesnis, paveikslai prarado dvasios ir žaismingumo. Apie [[1735]] m. buvo paruošta [[Graviūra|graviūrų]] serija pagal Kanaleto paveikslus, ir tuo metu sukurtas vienintelis žinomas Kanaleto graviūros portretas.
[[1741]] m. kilęs [[Austrijos įpėdinystės karas]] stipriai apmažino Kanaleto klientų ratą ir, greičiausiai agentų įkalbėtas, dailininkas [[1746]] m. atvyko į Angliją. Čia dailininkas atliko nemaža darbų vietos aristokratams, tarp kurių išsiskiria tuo metu statyto Vestminsterio tilto vaizdai. Tačiau dailininko laikas Anglijoje nelabai buvo sėkmingas – iš to meto kapričių panašu, kad jis labiau ilgėjosi Italijos. [[1755]] m. Kanaletas galutinai grįžo į Veneciją ir buvo išrinktas į Venecijos dailės akademiją. Panašu, kad kai kuriuose vėlyvuosiuose darbuose dailininkas dar atrado jaunystės laikų talento atgarsių kaip, pvz., „Vigilija su Šv. Petro bažnyčia“ ([[vigilija]] - naktinis peizažas). Kanaletas mirė [[1768]] m. [[balandžio 19]] d. Venecijoje, palaidotas San Lio bažnyčioje, tarp jo
== Darbų galerija ==
| |||