Tatrų Lomnica: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rašytiniuose šaltiniuose Tatrų Lomnicos vietovė paminėta jau 1209 m., kai Vengrijos karalius [[Andrius II|Andrius II Jeruzalietis]] dovanojo bažnyčiai nemažai žemių nuo [[Tatrai|Tatrų]] iki Poprado upelio. Tačiau miestelis pradėjo kurtis gerokai vėliau - jau po 1892 m., kai valstybė išpirko miškingą sklypą Lomnicos kalno papėdėje ir pradėjo kurti valstybinį kurortą bei statyti gydyklas<ref>Prakapienė D. Prakapas R. Slovakija. Kaunas. 2009 m. P. 90-91.</ref>. Jau 1893 m. pastatytas viešbutis „Lomnica“ - tuo metu didžiausias [[Tatrai|Tatruose]] (šiandien apleistas ir nenaudojamas). 1905 m. pagal vengrų architekto Guido Hefnerio projektą aukštesnėje miestelio vietoje buvo pastatytas didžiulis reprezentacinis viešbutis „Grandhotel“ (1919 m., po [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] įkūrimo, pervadintas „Grandhotel Praha“). XX a. pradžioje miestelyje pradėjo steigtis sporto, slidinėjimo centrai, įrengta rogučių trasa ir teniso kortai. Pradėjo veikti telegrafas, kavinės ir restoranai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, Tatrų Lomnicoje kūrėsi privatūs šeimyniniai pensionai ir rezidencijos. 1933 m. pastatyta moderni sanatorija „Morava“ (architektai Bohuslavas Fuchsas ir Karla Ernstebergera). 1937 m. - 1940 m. įrengtas pirmasis keltuvas iki Uolų ežero ({{sk|Skalnaté pleso}}) ir Lomnicos viršukalnės, kur vėliau pastatytos observatorijos ir meteorologijos stotys<ref>Kollár D. Lacika J. Malarz R. The Slovak-Polish Tatras. Bratislava. 1998 m. P. 105-110.</ref>.

1960 m. - 1970 m. Tatrų Lomnica tapo svarbiausia profesinių sąjungų poilsiaviete Slovakijoje. Buvo pastatyti nauji viešbučiai „Slovan“, „Horec“, sanatorijos „Uran“, „Odborar“, „Slovakia“, „Sasanka“, „Družba“. Miestelio augimą dar labiau paskatino 1970 m. Tatruose įvykęs pasaulio slidinėjimo čempionatas. Tuomet atnaujintas keltuvas iki Uolų ežero. 1974 m. pietinėje Tatrų Lomnicos dalyje pastatytas didelis automobilių kempingas, priklausęs tarptautinei organizacijai FICC<ref>Lacika J. Tatry a okolie. Bratislava. 2003. P. 48-49.</ref> ir ilgą laiką vadintas „Eurocamp“ (šiuo metu sugriautas ir nenaudojamas).