Galūnė (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

Artemidė (Artemis, Artemidos), Paladė (Pallas, Pallados), Venera (Venus, Veneris).

Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).

4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pils keičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -is ir -us nekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).

5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).

Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas); galūnė -es keičiama į -ės, -is keičiama į -ys, pvz.: Grundzalės (Grundzāles), Cėsys (Cēsis).

6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.:

Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);

Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).

Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).

7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į -ė:Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).

Pastaba. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).

8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).

9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).

10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).

11. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart),Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).

Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose

Parengta pagal 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, 7 punktą

1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).