Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasak 4 metus trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir [[žvejyba]]i, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų [[BVP]] padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref>

 

 

Verta pažymėti, kad nors visi ištekliai mūsų planetoje yra riboti, atsiradus ištekliaus trūkumui iš dalies įvyksta tam tikra [[savireguliacija]]: išaugus kokio nors ištekliaus kainai, dažnai jis pakeičiamas alternatyviu ištekliu arba pereinama prie kitokios technologijos.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/esa/population/publications/wpm/wpm2001.pdf|format=PDF|title=UN World Population Report 2001|page=34|accessdate=2008-12-16}}</ref>