Hujai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hi:हुई लोग |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 58:
Hujai savo aprangą vadina yizhuo arba chuandai(apranga ir papuošalai). Hujų apranga turi savitą etninį stilių. Hujai nešioja liemenes, ant galvos sukasi Dasdar(speciali ilga balta audinio juosta, aunasi Maisaihai(odinės kojinės, dėvi Zhunbai(ilgas rūbas), nešioja garbintojo kepures ir rišasi skareles. Liemenės gaminamos iš dviejų audinių vasarai šilko ir lino bei vieno sluoksnio vilnos žiemai.
Hujų vyrų apranga dalinama į tris pagrindines grupes: vaikų, suaugusiųjų ir senolių. Ji skirstoma pagal amžiaus grupes. Moterys taip pat turi keletą rūbų grupių. Nevedusių moterų rūbai labai skiriasi nuo vedusių moterų aprangos. Taip pat vidutinio amžiaus vedusių moterų nuo senolių vedusių moterų rūbai skiriasi.<ref>http://traditions.cultural-china.com/en/116Traditions3648.html</ref>
== Hujų tapatybės problema ==
Savos kalbos praradimas ir dažnos mišrios santuokos su haniais praeityje (genetinė asimiliacija) leidžia laikyti šias etnines grupes sąlyginai panašiomis pagal kelis etninius požymius, kurie išskirti KLR naudojamame etninių grupių apibrėžime. Dauguma hujų giminių vardų yra pakitę praradus anksčiau vartotą kalbą, tačiau vis dar galima atsekti jų kilmę iš islamiškų vardų: <ref>http://islaminchina.wordpress.com/islam-in-china-faq/</ref>.
{| class="wikitable"
|-
! '''Hujų vardai''' !! '''Islamiškas atitikmuo'''
|-
| Ma || Muhammad
|-
| Mu || Muhammad
|-
| Han || Muhammad
|-
| Ha || Hasan
|-
| Hu || Hussein
|-
| Sai || Said
|-
| Sha || Shah
|-
| Zheng || Shams
|-
| Guo (Koay) || Kamaruddin
|-
| Cai (Chuah) || Osman
|}
Hujų tapatybės pagrindas yra islamo religija ir kilmės iš atsikėlusių musulmonų giminių suvokimas. Šį teiginį leidžia pagrįsti Taivane gyvenančios hujų giminės, kurios nebeišpažįsta islamo, bet yra perėmusios visuomenėje vyraujančius tikėjimus. Visgi, jų nariai neaukoja protėviams kiaulienos, nors patys ją vartoja, ir suvokia save, kaip kilusius iš musulmonų. Kultūrinės asimiliacijos apraiškomis galima laikyti ir kai kuriuos religinius judėjimus. Pavyzdžiu galėtų būti Hi Dano Tong sekta, kuri šiuo metu yra praktiškai išnykusi. Tai vienintelė islamo sekta, atsiradusi Kinijos teritorijoje, ir pasižymėjusi neortodoksine islamo interpretacija, kuriai būdinga stipri konfucianizmo įtaka, ir netgi animistiniai vietos tikėjimai. Šios sektos atstovai skatino bendruomeninį gyvenimą kartu su kitų etninių grupių ir tikėjimų žmonėmis, kas yra itin retai būdinga islamą išpažįstančioms bendruomenėms, sudarančioms mažumas. XX a. atsiradusią Jihevani sektą galima laikyti fundamentalistinės vahabizmo ideologijos kiniškąja interpretacija. Šiuo metu šios srovės deklaruojamos pažiūros populiarėja islamiškų KLR mažumų tarpe. <ref>“The Hui People” rasta: http://www.islamichina.com/Muslims/THP.html</ref>.
Hujai paprastai remia KLR etninių mažumų politiką ir viešosios nuomonės dažniausiai suvokiami kaip nuosaikūs musulmonai. Reikia pastebėti, jog šių nuostatų ištakos slypi istoriniuose įvykiuose. Čing dinastijos laikais, bei XX a. pradžioje valdantysis Kinijos elitas naudojosi hujų kariais uigūrų sukilimams malšinti ir pasipriešinimui palaužti karine jėga. Hujų bendruomenė Sindziange 1940-1982 m. laikotarpiu išaugo 520 proc. (4.4 proc. per metus), kai uigūrų skaičius per minimą laikotarpį išaugo tik 71.4 proc. Tokia demografinė situacija lėmė ir etnine neapykanta grįstą įtampą tarp šių skirtingų etninių grupių. 1934 m. vykusiame Kašgaro mūšyje hujų kariuomenė nužudė 2000-8000 uigūrų. Dauguma dabartinių hujų laikosi nuosaikios pozicijos tikėjimo klausimais, baimindamiesi jog bus suvokiami kaip radikalai. Mišriai uigūrų ir hujų gyvenamose teritorijose, šių etninių mažumų atstovai dažniausiai lanko atskiras mečetes. <ref>“Xinjiang– China's Muslim borderland” M.E. Sharpe 2004 m. psl. 113 </ref>.
== Hujų situacija Kinijos Liaudies Respublikos etninių mažumų politikos kontekste ==
Kaip ir visos etninių mažumų grupės KLR, hujai turi teisę naudotis išskirtinėmis sąlygomis šeimos politikoje, bei švietimo sistemoje. Išskirtinė paramos forma yra hujų etninės autonomijos srityse taikomos valstybinės subsidijos avienos ir jautienos produktams, kurie yra palyginti brangesni. Anksčiau taikyti draudimai spausdinti ir platinti religinę literatūrą buvo panaikinti. 1989 m. Siane (Xian) atidarytas pirmasis KLR islamiškasis universitetas. Tais pačiais metais išspausdinta kinų autorių knyga „Seksualiniai papročiai“ („Sexual customs“), kurioje kelta radikali hipotezė apie lyčių vaidmenį islame, susilaukė 3000 vietos musulmonų protestų. Vyriausybė knygą uždraudė, o jos autoriai buvo nubausti. Po 2001 m. įvykių JAV ir padidėjusios musulmonų diskriminacijos visame pasaulyje, šios tendencijos neaplenkė ir hujų bendruomenių, kurios iki tol aplinkinių grupių buvo suvokiamos kaip nuosaikios. Tolesnis ekonominis atotrūkis ir realios autonomijos etninės autonomijos srityse mažinimas gali kelti nepasitenkinimą esama padėtimi šios etninės mažumos žmonių tarpe. Toks nepasitenkinimas gali lengvai paskatinti radikalių islamo srovių plitimą, bei didesnės autonomijos siekius.
== Nuorodos ==
* [http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-hui.htm Hujų istorija]
<references/>
{{Kinijos tautos}}
| |||