Juan Manuel Fangio: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmąjį Formulės 1 sezoną [[1950 m. Formulės 1 sezonas|1950]] m. jis pradėjo Alfa Romeo ekipoje, kartu su komandos draugais  – [[Giuseppe Farina]] ir [[Luigi Fagioli]]. Fangio laimėjo visas trejas lenktynes, kuriose finišavo, tačiau Farinos trys pergalės ir ketvirtoji vieta leido jam laimėti čemponatąčempionatą.

Fangio laimėjo dar tris etapus [[1951 m. Formulės 1 sezonas|1951]] m. sezone (Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) ir sugebėjo nugalėti stiprią Ferrari komandą bei pasiekti savo pirmąjį čemponočempiono titulą.

[[1954 m. Formulės 1 sezonas|1954]] m. jis lenktyniavo Maserati, o įpusėjus sezonui perėjo į [[Mercedes GP]] gretas. Laimėjęs 8 iš 12 etapų tais metais ir tapęs antrą kartą čempionu, jis toliau tęsė karjerą Mercedes komandoje. [[1955 m. Formulės 1 sezonas|1955]] m. – dar vieni sėkmingi metai Fangio. Jis pasiekė 4 pergales ir vėl pakartojo praeitų metų pasiekimą. Deja, tie metai Formulėje 1 nebuvo sėkmningi sėkmingai – čemponatasčempionatas sutrumpintas dėl Le Mano tragedijos, kurioje žuvo 80 žiūrovų.

[[1956 m. Formulės 1 sezonas|1956]] m. Fangio perėjo į Ferrari gretas, pakeisdamas žuvusį avarijoje Alberto Ascari. Fangio finišavo pirmas 3 etapuose ir antras visuose likusiuose, bei ketvirtą kartą tapo pasaulopasaulio čemponučempionu.

Kitais metais jis sugrįžo į Maserati, kuri naudojo tą patį bolidą, su kuriuo Fangio pasirodė 1954  m. sezone. Sezoną pilotas pradėjo trimis pergalėmis iš eilės Argentinoje, Monake ir Prancūzijoje. Pergalės Vokietijoje ir antrų vietų abejuoseabiejuose likusuoselikusiuose etapuose vos užteko nugalėti dar viename, jau penktame čempionate.

Po tiek pasiekimų Fangio baigė karjerą [[1958 m. Formulės 1 sezonas|1958]] m., po Prancūzijos GP. Iš viso jis laimėjo 24 etapus, startavęs 51  – tai geriausias startų ir pergalių santykis procentais per visą sporto istoriją.