Žiurkės: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Žiurkės platina marą, endeminę žiurkinę dėmėtąją šiltinę, cucugamušį, ku karštligę, salmoneliozę, trichineliozę, tuliaremiją, leptospirozę, toksoplazmozę, pasiutligę. Domestikuota rudosios žiurkės albinosinė forma (baltoji žiurkė) naudojama laboratoriniams eksperimentams. Žiurkės naikinamos [[deratizacija|deratizacijos]] priemonėmis (gaudomos [[spąstai]]s, kt.).

Po pelių, žiurkės yra labiausiai naudojami eksperimentams gyvūnai. Dažniausiai jos naudojamos mitybos, transplantacijos, imunologijos, genetikos, vėžio, farmakologijos, fiziologijos, neurologijos, senėjimo tyrinėjimams. Beveik visos naudojamos žiurkių gentys išvestos iš Norvegijos žiurkių (''Rattus norvegicus''), kurios kilusios iš Azijos regionų ir paplito Europoje ir JAV [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje.