|
[[Vaizdas:Nakhichevan05.jpg|thumb|250px|Nachičevanės respublika. Ordubado panorama]]
'''Nachičevanės autonominė respublika''' ({{az|Naxçıvan Muxtar Respublikası}}) - – autonominis [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] [[eksklavas]], nuo pagrindinės šalies dalies atskirtas [[Armėnija|Armėnijos]]. Nachičevanės autonominė respublika taip pat ribojasi su [[Iranas|Iranu]] ir [[Turkija]]. Administracinis centras - – [[Nachičevanė]].
== Geografija ==
Teritorija yra Užkaukazės kalnyno pietryčiuose. Pagrindinis kalnų masyvas - – [[Zangezūro kalnagūbris]]. Aukščiausia vieta - – Kaputdžucho kalnas (3904 m). Klimatas subtropinis, ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -3 °C iki -14 °C (kalnuose), liepą atitinkamai +25 °C ir +5 °C. Metinis kritulių kiekis 200–600 mm. Pagrindinė upė - – [[Araksas]] (su intakais: [[Arpa]], Nachičevane), tekanti pasienyje su Iranu. Ant jos įrengtas nemažas Arakso tvenkinys. Dirvožemiai - – pilkžemiai, kalnuose būdingi kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai. Vyrauja [[kietis|kiečių]] ir kiečių-[[druskė|druskių]] pusdykumės.
== Istorija ==
Nuo maždaug VI a. pr. m. e. regionas buvo apgyvendintas [[armėnai|armėnų]], ir jį vėliau valdė [[Armėnijos karalystė]]. Tačiau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos, o sudarė dalį [[Siunikas|Siuniko]], [[Airaratas|Airarato]] ir [[Vaspurakanas|Vaspurakano]] provincijų.
428 m. panaikinus Armėnijos karalystę, šią teritoriją valdė [[Sasanidai]], 623 m. jį užėmė [[Bizantija]], o 640 m. įsiveržė [[arabai]], kurie jį prijungė prie [[Kalifatas|Kalifato]]. Jau tada pradėta intensyvi krašto islamizacija, naikinti armėnų krikščionys.
IX a. teritorija prijungta prie [[Bagratuni]] armėnų valstybės, kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis. Tačiau, būdama pasienio sritis, ji ne kartą buvo užkariauta musulmoniškų dinastijų: 895 ir 909–929 m. jė valdė [[Sadžidai]], 942-971 -942–971 – [[Salaridai]]. 971–1045 m. čia viešpatavo Dvino, vėliau Ani emyrai [[Šadadidai]].
XI a. regionas prijungtas prie [[Seldžiukų sultonatas|Seldžiukų sultonato]], o šiam yrant, XII a. atiteko [[Eldegizidai|Eldegizidams]], kurie valdė visą Azerbaidžano regioną ir savo sostine padarė būtent Nachičevanę. Tuo metu labai stiprėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija. Ją tęsė [[Ilchanidai]], [[Timūridai]], [[Kara Kojunlu]], [[Ak Kojunlu]], valdę regioną XIII-XVIXIII–XVI a.
Nachičevanui tapus [[Sefevidai|Sefevidų]] Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su [[Osmanų imperija]], todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į [[Isfahanas|Isfahano]] apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.
1747 m. regione egzistavo [[Nachičevano chanatas]], kuris 1828 m. inkorporuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] ir tapo [[Jerevano gubernija|Jerevano gubernijos]] dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % - – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai didino trintį tarp dviejų tautų, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo realiai nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo [[Turkija]], čia vykdžiusi [[armėnų genocidas|armėnų genocidą]]. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
1921 m. [[TSRS]] perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su [[Turkija]]. Nachičevanė buvo pripažinta [[Azerbaidžano TSR]] autonomine respublika. Per TSRS laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į [[Armėnijos TSR]].
Žlungant TSRS, apie 1988 m. dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su [[Irano Azerbaidžanas|Irano Azerbaidžanu]] nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir pirmieji visoje TSRS paskelbė nepriklausomybę. Iš karto po to Nachičevanas buvo įtrauktas į [[Kalnų Karabacho karas|Kalnų Karabacho karą]]. Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.
Tai stipriai veikia šalies ekonomiką, skatindama gyventojų migraciją į kaimyninę Turkiją.
== Ūkis ==
Vykdoma akmens druskos, spalvotųjų metalų gavyba. Mašinų gamybos, lengvoji, maisto pramonė. Auginamas [[tabakas]], [[vynuogė]]s, [[javai]], vaismedžiai. Veisiamos avys, galvijai. Veikia Arakso hidroelektrinė<ref>{{GEC|298}}</ref>.
== Gyventojai ==
99,1 % teritorijos gyventojų yra [[azerbaidžaniečiai]], yra šiek tiek [[rusai|rusų]], [[kurdai|kurdų]]<ref>http://www.azstat.org/region/az/001.shtml</ref>. Dėl ekonominių problemų nemažai gyventojų emigravo į Turkiją ir pagrindinę Azerbaidžano teritoriją. Seniau čia gyveno nemažai [[armėnai|armėnų]], tačiau dėl Azerbaidžano-Armėnijos karo jie pasitraukė iš Nachičevanės.
Pagrindiniai miestai:
* [[Nachičevanė]]
* [[Džulfa]]
| 