Apatija

Apatija - emocijų, motivacijos ar entuziasmo trūkumas. Apatiškas individas nesirūpina ar jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra depresija, o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas letargu taip pat gali sukelti apatija.

Apatija gali būti kryptinga nukrepta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Apatija gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.

Tam tikri vaistai gali sukelti apatijos simptomus. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo forma.

Pagal stoikų filosofiją apatija - būsena, kai žmogus laisvas nuo pathē, grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir molonumo. Doktrinos kilmę galima atsekti iki cinikų (antroji pusė 4 amž. pr. m. e.). Zeno iš Citiumo (4-3 amž.) atvirai mokė, kad pathē reikia visiškai panaikinti.