Valstybės siena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Lithuanian-Russian border.JPG|thumb|right|260px|Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos riboženklis [[Vištytis (ežeras)|Vištyčio ežere]] ]]
[[Vaizdas:Žagarės pasienio punktas.JPG|thumb|right|200px|Žagarės pasienio perėjimo punktas i Latviją 1924 m. rugpjūčio 20 d. ]]
'''Valstybės siena''' – linijos, sudarančios
Valstybės sienos paprastai nustatomos gretimų valstybių sutartimis. Aprašomos, nubrėžiamos [[žemėlapis|žemėlapiuose]] (delimitacija) ir pažymimos vietoje pasienio stulpais ar kitokiais ženklais (demarkacija). Jūrų valstybės siena eina išorine teritorinių vandenų (paprastai 3-12 [[Jūrmylė|jūrmylių]] pločio) riba. Nustatant sienas, paprastai atsižvelgiama į vietos ypatumus ([[Kalnagūbris|kalnagūbrius]], [[Upė|upes]] ir panašiai).
Valstybės sienos, išvestos pagal [[Reljefas|reljefo]] ypatumus, vadinamos ''orografinėmis''; išvestos pagal dienovidinius arba lygiagretes (pvz., tarp [[Libija|Libijos]] ir [[Egiptas|Egipto]], Egipto ir [[Sudanas|Sudano]]) – ''astronominėmis''; išvestos tiesios linijos tarp dviejų taškų (pvz., tarp [[Libija|Libijos]] ir [[Čadas|Čado]], [[Alžyras|Alžyro]] ir [[Malis|Malio]]) – ''geometrinėmis''.
Valstybės vidaus įstatymais ir tarptautiniais susitarimais nustatomas pasienio režimas, incidentų sureguliavimo tvarka, sienos pervažiavimo tvarka, pasienio upių ir vandenų naudojimo tvarka.
== Pasienio dalies skirstymas Lietuvoje ==
Pagal LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą skiriami:
* ''pasienio ruožas'' - nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti sausumos ir (ar) vidaus vandenų paženklinta juosta, kurioje galioja ''pasienio teisinis režimas'' ([[įstatymas|įstatymais]] ir kitais teisės aktais nustatomas asmenų buvimas, veikla, elgesys, kitų jų teisių įgyvendinimas).
Eilutė 28:
Sausumos siena su [[Vokietija]], ėjusi [[Šakiai|Šakių]] ir [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] apskritimis ir beveik nesikeitusi daugiau kaip 500 metų, buvo pagrindinis kontrabandos kelias, todėl šią sienos atkarpą – apie 70 km – taip pat saugojo 200 pasieniečių.
[[Baltijos jūra]] tapo nuolatine pasieniečių ir kontrabandininkų ginkluotų susirėmimų vieta, nes čia buvo plukdomos įvairios kontrabandinės prekės. Valstybės siena su [[Lenkija]] buvo sudėtingiausia, nes iki [[1920]] m. pabaigos vyko ginkluoti susirėmimai, kol nebuvo nustatyta neutralioji linija, [[1923]] m. – [[Lietuvos sienos#Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|demarkacijos]] ir nuo [[1929]] m. – administracijos linija. Tačiau ir toliau, iki [[1939]] m., kai [[Vilniaus kraštas]] buvo grąžintas Lietuvai, ši valstybės sienos atkarpa buvo nerami.
Tokia Lietuvos valstybės siena išliko iki Lietuvos Respublikos okupacijos [[1940]] m., kai pasienio policijos pareigūnai buvo išvaikyti arba represuoti. Sieną su [[Vokietija]] ėmė kontroliuoti [[TSRS]] kariuomenė. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Lietuva]] patyrė antrąją sovietinę okupaciją, o
[[1990]] m. [[kovo 11]] d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. Nuo lapkričio mėnesio pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga: prie visų pagrindinių krašto kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai.
eilutė 44 ⟶ 45:
Nuo [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo saugoti išorinę [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] sieną su [[Rusija|Rusijos Federacijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritimi]] bei [[Baltarusija]].
Nuo 2011 m. vasaros siena demarkuota su
== Nuorodos ==
| |||