Lydija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: az:Lidiya
Eilutė 23:
|- align="center"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Anatolian regions.png|250px|Lydija - – vienas Mažosios Azijos regionų]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
Eilutė 37:
[[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] viduryje Lydija priklausė didelei [[luviai|luvių]] kilmės Arcavos valstybei, užėmusiai visą Mažosios Azijos vakarinę dalį. Šios valstybės sostinė buvo Apasa, tapatinama su vėlesniu [[Efesas (miestas)|Efesu]].
 
Arcava, klestėjusi [[XV a. pr. m. e.|XV]]-[[XIV a. pr. m. e.]], nuolat kariavo su [[Hetitų imperija]] rytuose, sudarydama sąjungas su jos priešais - – [[Senovės Egiptas|Egiptu]]. Tačiau valstybę valdant karaliui ''Uhazidi'', Hetitai, vadovaujami [[Muršilis II|Muršilio II]], užėmė Arcavą, ją suskaidė ir pavertė savo vasale. Trys vasalinės valstybės, žinomos po Arcavos, buvo Mira, Seha ir Hanbala.
 
Arcavai susiskaidžius ir vėliau Hetitų imperijai žlugus, susidarė galimybės susiformuoti naujiems regionams - – valstybėms Mažojoje Azijoje: [[Likija]]i, [[Karija (Mažoji Azija)|Karijai]], Lydijai. Visose jose, taip pat ir Lydijoje, buvo išsaugotos senovinės anatolijos kalbos, giminingos luvių, bet turinčios daug savitų bruožų.
 
Paskutiniaisiais [[II tūkst. pr. m. e.]] amžiais istorinės Arcavos (ir Lydijos) sritys patyrė vadinamųjų jūros tautų invazijas. Daugiausia jūros tautos apgyvendino vakarines pajūrio sritis. Taip susiformavo [[Jonija|Jonijos]] regionas, savo tautine sudėtimi graikiškas. Kiti to laikmečio Arcavos užkariautojai buvo [[frygai]], kurie kėlėsi iš [[Makedonija|Makedonijos]] Graikijoje ir apgyvendino rytines buvusios Arcavos sritis Mažosios Azijos centre. Taip formavosi [[Frygija|Frygijos]] regionas.
Eilutė 55:
[[Achemenidai]] Lydijos valstybę pavadino '''Sparda''' ir padarė ją viena iš imperijos satrapijų. [[Didysis Menderesas|Meandro]] upė formavo jos pietinę ribą. Ją valdė satrapai, kurių valdžia neretai buvo paveldima, taigi, Lydija džiaugėsi gana didele autonomija. Nepaisant to, į šalį veržėsi persiška kultūra, dievybės. Tai buvo viena neramiausių Persijos provincijų, mat nuolat vykdavo sukilimai, neretai inicijuoti Jonijos graikų.
 
[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Lydiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - – [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystę]].
 
[[133 m. pr. m. e.]] [[Romos imperija]]i įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta [[Azija (Romos provincija)|Azijos provincija]]. Tik [[296]]  m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincijas suskaidžius, buvo sukurta '''Lydijos provincija''', iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. VII a. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, Lydijos pavadinimas pamažu nunyko.
 
{{SavStr}}