02:08, 19 lapkričio 2011 versija taisyti CommonsDelinker (aptarimas \| indėlis) 19 092 keitimai S Išimama iliustracija Makran2.jpg, kurią naudotojas Martin H. pašalino Commons projekte ← Prieš tai darytas keitimas		22:36, 5 gruodžio 2011 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 068 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: \| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)\|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai\|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija (Persija)\|Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]] }} '''Gedrosija''' (senovės {{el\|Gedrosia}}), kitaip '''Maka''' – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas\|Irane]] ir [[Pakistanas\|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas\|Beludžistano]] provincijas). Islamo laikais Gedrosija tapo vadinama [[Beludžistanas\|Beludžistanu]]. == Geografija == Gedrosija - – kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Palei visą jūrą eina [[Makrano kalnai]], atskiriantys siaurą pakrantės ruožą. Rytuose regioną uždarė [[Kirtaro kalnai]], kurie atskyrė jį nuo [[Indas (upė)\|Indo slėnio]] ([[Sindo istorija\|Sindo regiono]]). Šiaurės rytuose buvo kitas kalnuotas kraštas - – [[Arachosija]]. Didelę regiono dalį užėmė dykumos, kurios jį atskyrė nuo [[Drangiana\|Drangianos]] šiaurėje. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų ir dykumų lėmė nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. Vakaruose Gedrosija siekėsi su [[Persija]]. == Istorija == === Senieji gyventojai === Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o vėliau, apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]], apgyvendinę regioną. Apie ~~IV-III~~IV–III tūkst. pr. m. e. Gedrosijoje susiformavo žemdirbių gyvenvietės, priklausiusios neolitinėms Beludžistano žemdirbių kultūroms. Šios gyvenvietės vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[mesopotamija\|Mesopotamijos]] ir Indo slėnio ([[Ankstyvoji Harapos kultūra\|Ankstyvosios Harapos kultūros]]): keliai iš [[Šachadadas\|Šachadado]] ėjo per Gedrosiją. Tai IV tūkst. pr. m. e. ilgainiui leido susiformuoti savarankiškai Gedrosijoje [[Amri kultūra]]i. Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Gedrosija buvo stipriai veikiama [[Indo civilizacija\|Indo slėnio civilizacijos]]. Prekybiniams keliams persikeliant į jūrą, išaugo Gedrosijos pakrantės svarba, čia atsirado svarbūs tranzitiniai uostai, statyti Indo civilizacijos miestų pavyzdžiu. Šis laikotarpis iki maždaug 2000 m. pr. m. e. vadinamas [[Kuli kultūra]]. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. Iranėnai suformavo dabartinių [[puštunai\|puštunų]] protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip ''paraitakenoi''. eilutė 33 ⟶ 34: Po neilgo [[Seleukidai\|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami [[Parataradža]] (''Pāratarāja''). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo [[Sasanidai]]. Šie krašte įkūrė '''Mokrano''' satrapiją. Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai\|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - – [[Beludžistanas]]. {{Senovės Persijos satrapijos}} [[Kategorija:Achemenidų imperijos satrapijos]]

Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų