Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
S (Išimama iliustracija Makran2.jpg, kurią naudotojas Martin H. pašalino Commons projekte)
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija (Persija)|Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
'''Gedrosija''' (senovės {{el|Gedrosia}}), kitaip '''Maka'''  – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas|Irane]] ir [[Pakistanas|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas|Beludžistano]] provincijas). Islamo laikais Gedrosija tapo vadinama [[Beludžistanas|Beludžistanu]].
 
== Geografija ==
Gedrosija - – kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Palei visą jūrą eina [[Makrano kalnai]], atskiriantys siaurą pakrantės ruožą. Rytuose regioną uždarė [[Kirtaro kalnai]], kurie atskyrė jį nuo [[Indas (upė)|Indo slėnio]] ([[Sindo istorija|Sindo regiono]]). Šiaurės rytuose buvo kitas kalnuotas kraštas - – [[Arachosija]]. Didelę regiono dalį užėmė dykumos, kurios jį atskyrė nuo [[Drangiana|Drangianos]] šiaurėje. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų ir dykumų lėmė nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. Vakaruose Gedrosija siekėsi su [[Persija]].
 
== Istorija ==
 
=== Senieji gyventojai ===
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o vėliau, apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]], apgyvendinę regioną. Apie IV-IIIIV–III tūkst. pr. m. e. Gedrosijoje susiformavo žemdirbių gyvenvietės, priklausiusios neolitinėms Beludžistano žemdirbių kultūroms. Šios gyvenvietės vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[mesopotamija|Mesopotamijos]] ir Indo slėnio ([[Ankstyvoji Harapos kultūra|Ankstyvosios Harapos kultūros]]): keliai iš [[Šachadadas|Šachadado]] ėjo per Gedrosiją. Tai IV tūkst. pr. m. e. ilgainiui leido susiformuoti savarankiškai Gedrosijoje [[Amri kultūra]]i.
 
Nuo maždaug 2600  m. pr. m. e. Gedrosija buvo stipriai veikiama [[Indo civilizacija|Indo slėnio civilizacijos]]. Prekybiniams keliams persikeliant į jūrą, išaugo Gedrosijos pakrantės svarba, čia atsirado svarbūs tranzitiniai uostai, statyti Indo civilizacijos miestų pavyzdžiu. Šis laikotarpis iki maždaug 2000  m. pr. m. e. vadinamas [[Kuli kultūra]].
 
Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. Iranėnai suformavo dabartinių [[puštunai|puštunų]] protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip ''paraitakenoi''.
Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami [[Parataradža]] (''Pāratarāja''). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo [[Sasanidai]]. Šie krašte įkūrė '''Mokrano''' satrapiją.
 
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - – [[Beludžistanas]].
{{Senovės Persijos satrapijos}}
[[Kategorija:Achemenidų imperijos satrapijos]]