Medija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br />[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
'''Medija''' (senovės persų: ''Māda''; graikiškai Μηδία ''Media'')  – senovinis regionas ir vėliau [[valstybė]] dabartiniame šiaurės vakarų [[Iranas|Irane]]. Medai į regioną atsikraustė su pirmąja iranėnų genčių banga, II tūkst. pr. m. e. VI a. pr. m. e., po to, kai kartu su [[Babilonija|babiloniečiais]] nugalėjo [[Asirijos imperija|Naujosios Asirijos imperiją]], medai patys sukūrė didžiausią tų laikų imperiją, kuri gyvavo apie 60 metų, nuo [[Ninevijos mūšis|Ninevijos užėmimo]] 612  m. pr. m. e. iki 549  m. pr. m. e., kai Kiras Didysis sukūrė [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperiją]], nugalėjęs Medijos karalių Astjagą. Medai laikomi vienais iš [[Kurdai|kurdų]] protėvių.
 
Islamiškaisiais laikais šiaurinė Medija imta vadinti [[Azerbaidžanas (regionas)|Azerbaidžanu]], o pietinė - – [[Persijos Irakas|Persijos Iraku]].
 
Islamiškaisiais laikais šiaurinė Medija imta vadinti [[Azerbaidžanas (regionas)|Azerbaidžanu]], o pietinė - [[Persijos Irakas|Persijos Iraku]].
== Istorija ==
Medijos regionas senovėje apėmė šiaurės vakarų [[Iranas|Iraną]] ir dabartinį [[Azerbaidžanas|Azerbaidžaną]]. Tai buvo kalvotas kraštas su nedidelėmis derlingomis lygumomis.
 
[[IX a. pr. m. e.]] medai yra minimi [[Asirija|Asirijos]] metraščiuose kaip viena vasalinė tauta. Tuo metu visas regionas buvo padalintas tarp atskirų kunigaikštukų. Spėjama, kad tuo metu medai jau išpažino [[zoroastrizmas|zoroastrizmą]].
 
=== Valstybė ===
{{main|Medijos imperija}}
Medijos valstybės su sostine [[Ekbatana|Ekbatanoje]] įkūrėju laikomas [[Deiokas]]. Jis suvienijo smulkius kunigaikštukus ir sukūrė valstybę. Pirmųjų Medijos valdovų laikai nėra labai aiškūs. Tuo metu, gali būti, medai buvo susivieniję su giminingais [[skitais]].
 
Valdant Kiaksarui ([[624 m. pr. m. e.|624]]-[[585 m. pr. m. e.|585]]), Medija iš pradžių užkariavo karalystę vakaruose - – [[Mana|Maną]]. [[612 m. pr. m. e.]] jie užėmė [[Urartu]], o vėliau sutriuškino [[Asirija|Asiriją]], įsiveržė į [[Kapadokija|Kapadokiją]]. Tokiu būdu Medija tapo pirmąja imperija Irano teritorijoje, kuri savo galybės laikotarpiu driekėsi nuo Mažosios Azijos, dabartinio [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] iki [[Afganistanas|Afganistano]].
 
=== Persijos satrapija ===
[[553 m. pr. m. e.]] sukilo viena Medijos imperijos provincija - – [[Senovės Persija|Persija]], kurią valdė Astjago anūkas Kyras. Persai, vadovaujami Kyro, įvykdė perversmą imperijoje ir įkūrė [[Achemenidų dinastija|Achemenidų dinastiją]], stipriai praplėsdami imperijos teritorijas. Medai joje užėmė gana aukštas pareigas.
 
Medija Achemenidų imperijoje buvo padalinta į dvi satrapijas. Pietinė Medija su centru Ekbatanoje, buvo vadinama Didžiąja Medija (XI satrapija), o šiaurinė dalis buvo sujungta su [[Asirija]] bei [[Armėnija]].
 
Persų imperijoje medai susimaišė su kitomis Irano tautomis, ypač [[persai]]s. Dėl to daugelis šiandieninio Irano gyventojų yra medų palikuonys, nors medų palikuonimis save laiko ir kitos vakarų Irano plokščiakalnio tautos  – [[kurdai]], [[lurai]], [[isfahanai]] ir [[azeriai]].
 
=== Atropatena ===
 
Po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro]] užkariavimų, šiaurinė Medija buvo dovanota vienam Darijaus generolui, [[Atropatas|Atropatui]], kuris ilgainiui įsitvrtino šioje teritorijoje ir sukūrė nepriklausomą valstybę - – Atropateną. Ji užėmė šiaurės vakarų Iraną ir Azerbaidžaną, ir buvo Azerbaidžano pirmtakė.
 
Pietinė Medija tuo tarpu priklausė [[Seleukidai|Seleukidų imperijai]], vėliau - – [[Partai|Partų imperijai]], dar vėliau - – [[Sasanidų imperija]]i.
{{Senovės Persijos satrapijos}}
[[Kategorija:Achemenidų imperijos satrapijos]]